Klaipėda 9.9°C
Tarptautiniai profesinio mokymo kokybės standartai, gerąja praktika grindžiama kompetencijų vertinimo ir sertifikavimo sistema, glaudesnis verslo įsitraukimas į specialistų rengimą ir naujos galimybės mokiniams įgyti darbo rinkoje vertinamą kvalifikaciją. Tokias perspektyvas Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centrui atveria partnerystė su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK). Šis bendradarbiavimas įtvirtintas per Klaipėdoje vykusį tarptautinį forumą „Dualinis profesinis mokymas – atsparumo, inovacijų ir augimo variklis Lietuvoje“. Jo metu Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) – daugiau kaip 470 įmonių vienijančia organizacija, veikiančia Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pasauliniam Vokietijos užsienio prekybos rūmų tinklui priklausanti organizacija skatina ekonominį bendradarbiavimą, investicijas, verslo partnerystes ir profesinių kompetencijų plėtrą Baltijos šalyse.
Susitarimas numato konkrečias bendradarbiavimo kryptis – dualinio profesinio mokymo programų plėtrą ir jų kokybės gerinimą remiantis Vokietijos profesinio rengimo sistemos patirtimi, mokinių kompetencijų vertinimą bei sertifikavimą pagal Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) kokybės reikalavimus, egzaminuotojų ir įmonių profesinio mokymo instruktorių rengimą. Partneriai taip pat sieks glaudžiau derinti mokymo programas su darbo rinkos poreikiais, stiprinti praktinį mokymą ir darbdavių įsitraukimą į specialistų rengimą. Vokietijos dualinio profesinio mokymo modelis grindžiamas teorinio mokymo ir praktinio rengimo įmonėse derinimu. Šios sistemos elementų pritaikymas Klaipėdoje sudarytų galimybes mokiniams dar mokantis įgyti konkrečiai profesijai reikalingų įgūdžių, o darbdaviams – aktyviau prisidėti prie būsimų darbuotojų rengimo.
„Tarptautiškumas mums nėra tik galimybė semtis patirties užsienyje. Siekiame, kad geriausia tarptautinė patirtis ateitų į mūsų mokymo centrą, taptų kasdienio ugdymo dalimi ir kurtų vertę Lietuvos darbo rinkai. Bendradarbiavimas su Vokietijos partneriais suteikia galimybę ne tik perimti vienos stipriausių Europos profesinio mokymo sistemų patirtį, bet ir siekti, kad Klaipėdoje įgyjamos kompetencijos atitiktų aukščiausius tarptautinius kokybės standartus“, – sako dr. E. Skarbalius, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius.
Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre vykęs antrasis dualinio profesinio mokymo Lietuvoje forumas, kurį organizavo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, subūrė skirtingų sričių profesionalus – švietimo politikos formuotojus, profesinio mokymo įstaigų vadovus, verslo ir pramonės atstovus, jūrinio sektoriaus ekspertus, akademinę bendruomenę bei nacionalinio saugumo institucijų atstovus. Renginyje profesinis mokymas nagrinėtas kaip vienas iš valstybės ekonominio konkurencingumo, technologinės pažangos ir nacionalinio atsparumo stiprinimo veiksnių.
Forumo dalyvius sveikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas, Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų (DIHK) profesinio mokymo užsienyje departamento direktorius Tobias Bolle bei Lietuvos karinių jūrų pajėgų komandoras Žilvinas Svetlauskas. Renginį moderavo Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys.
Profesinio mokymo reikšmę nacionaliniam atsparumui analizavo Klaipėdos universiteto docentas Giovanni Di Noto. Jis atkreipė dėmesį į būtinybę profesinio rengimo sistemas pritaikyti prie sparčių technologinių pokyčių, ekonominių sukrėtimų ir kintančios saugumo aplinkos. Diskusijos kontekste akcentuota, kad logistikos, inžinerijos, informacinių technologijų, maisto tiekimo ir kitų strategiškai svarbių sričių specialistų kompetencijos yra reikšmingos ne tik ekonomikai, bet ir valstybės gebėjimui užtikrinti gyvybiškai svarbių sistemų veikimą krizių metu.
Apie dualinio profesinio mokymo poveikį produktyvumui, inovacijoms ir Lietuvos konkurencingumui tarptautinėje rinkoje diskutavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, bendrovės „Geralda“ direktorė Nerija Kėrytė-Arnašienė, „IKI Lietuva“ Žmonių ir kultūros departamento l. e. p. vadovė Vaidilutė Žukauskienė bei Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro direktorius dr. Vytautas Petkūnas. AHK vykdančiojo direktoriaus pavaduotojo Dominic Otto moderuotoje diskusijoje nagrinėta, kaip glaudesnis švietimo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimas gali padėti rengti darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus, didinti įmonių produktyvumą ir spartinti naujų technologijų diegimą.
Ypatingas dėmesys skirtas ir profesinio mokymo vaidmeniui stiprinant valstybės saugumą bei pasirengimą galimoms krizėms. Antrojoje diskusijoje, kurią moderavo profesinio mokymo politikos ir įgūdžių ugdymo ekspertas Marius Ablačinskas, dalyvavo ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka, LR Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Alvydas Mockus, Klaipėdos universiteto docentas Giovanni Di Noto ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius dr. Egidijus Skarbalius.
Diskusijoje analizuotos dualinio profesinio mokymo ir universalaus („Omni-Use“) modelio taikymo galimybės, siekiant stiprinti nacionalinį atsparumą. Aptarta, kaip civiliniame sektoriuje įgyjamos techninės, inžinerinės, logistinės ir jūrinės kompetencijos galėtų būti pasitelkiamos ne tik kasdienėje ekonominėje veikloje, bet ir ekstremaliųjų situacijų ar kitų valstybės saugumo iššūkių metu. Šiame kontekste dr. Egidijus Skarbalius akcentavo LR Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininko Alvydo Mockaus ir LR Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pasiūlytą iniciatyvą derinti profesinį mokymą su privalomąja karo tarnyba.
„Siūlomo modelio esmė – sudaryti sąlygas jaunuoliams vienu metu įgyti profesinę kvalifikaciją ir karinį pasirengimą, taip stiprinant tiek šalies darbo rinką, tiek gynybinius pajėgumus. Techninės, inžinerinės ir jūrinės kompetencijos šiandien yra svarbios ne tik civilinei ekonomikai, bet ir valstybės saugumui. Turime modernią profesinio mokymo infrastruktūrą, patirties rengiant specialistus strategiškai svarbiems sektoriams, todėl matome prasmę ieškoti glaudesnių sąsajų tarp profesinio rengimo ir krašto gynybos poreikių. Profesinio mokymo ir privalomosios karo tarnybos derinimas galėtų būti viena iš tokių galimybių“, – pabrėžia dr. E. Skarbalius.
