Klaipėda 9.9°C
Klaipėdos centrinio pašto pastatų kompleksas pretenduoja patekti į septynių labiausiai nykstančių Europos kultūros paveldo objektų sąrašą. Jo kandidatūrą tarptautinei programai „7 Most Endangered 2027“ pateikė viešoji įstaiga „Raudonos plytos“, siekianti atkreipti Europos ekspertų dėmesį į jau septynerius metus nenaudojamo istorinio komplekso būklę ir jo išsaugojimo galimybes.
Tačiau iniciatyva sulaukė nevienareikšmio institucijų vertinimo. Nors Klaipėdos miesto savivaldybė, architektai ir akademinės bendruomenės atstovai nominaciją palaikė, Kultūros ministerija iš pradžių išduotą palaikymo raštą atšaukė, o kompleksą valdantis Kultūros infrastruktūros centras pareiškė, kad tokia iniciatyva netikslinga.
Tarptautinę programą įgyvendina viena didžiausių Europos kultūros paveldo organizacijų „Europa Nostra“ kartu su Europos investicijų banko institutu. „Europa Nostra“ vienija daugiau kaip 250 paveldo organizacijų iš daugiau nei 40 Europos šalių, glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Europos Taryba ir UNESCO.
Nuo 2019 metų nebenaudojamas Klaipėdos centrinio pašto kompleksas yra nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Pastatuose jau imtasi laikinų apsaugos priemonių, rengiamasi tvarkybos darbams, tačiau pagrindiniai restauravimo darbai iki šiol neprasidėjo. Nors finansavimo mechanizmas parengtas, lėšų užtikrinimo klausimas tebėra neišspręstas.
VšĮ „Raudonos plytos“ teigimu, tarptautinė nominacija galėtų padėti ne tik atkreipti dėmesį į istorinio komplekso būklę, bet ir pasitelkti nepriklausomų Europos specialistų patirtį ieškant ilgalaikių jo išsaugojimo sprendimų.
Patekus į galutinį septynių labiausiai nykstančių Europos paveldo objektų sąrašą, „Europa Nostra“ paveldo ir finansų ekspertai, bendradarbiaudami su nominaciją pateikusia organizacija bei objekto savininku, parengtų konkretų veiksmų planą, skirtą pastatams išsaugoti ir jų atgaivinimo galimybėms įvertinti.
Rengdama paraišką, VšĮ „Raudonos plytos“ dėl oficialaus palaikymo kreipėsi į aštuonias valstybės, savivaldos, mokslo ir kultūros institucijas bei organizacijas.
Klaipėdos pašto nominaciją oficialiai palaikė Klaipėdos miesto savivaldybė mero Arvydo Vaitkaus pasirašytu raštu, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas direktoriaus prof. dr. Vasilijaus Safronovo raštu bei Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, kurios palaikymą patvirtino valdybos pirmininkas architektas Mantas Daukšys.
Prie iniciatyvos taip pat prisidėjo Europos humanitarinis universitetas, kurio palaikymo raštą pasirašė rektorius dr. Vilius Šadauskas, ir Klaipėdos koncertų salė, atstovaujama direktoriaus Tado Grabio.
Vis dėlto dalies institucijų pozicija išsiskyrė. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iš pradžių oficialiai pritarė Klaipėdos pašto nominavimui, tačiau po kelių dienų savo palaikymo raštą atšaukė.
Pasak VšĮ „Raudonos plytos“, apie tokį sprendimą organizaciją asmeniškai informavo kultūros viceministras Tomas Juočys. Jis paaiškino, kad sprendimas priimtas po vidinių ministerijos pasitarimų. Naujas palaikymo raštas organizacijai nebuvo pateiktas.
Nominacijai nepritarė ir Kultūros infrastruktūros centras, patikėjimo teise valdantis Klaipėdos centrinio pašto kompleksą. Centro direktoriaus Šarūno Šoblinsko teigimu, tarptautinė nominacija nėra tikslinga, nes pastatų išsaugojimui jau numatytos ir įgyvendinamos konkrečios priemonės.
Tuo metu Valstybinė kultūros paveldo komisija laikėsi neutralios pozicijos. Ji paaiškino, kad pagal savo veiklos principus individualių palaikymo raštų neteikia.
Nepaisant skirtingų institucijų pozicijų, Klaipėdos pašto kandidatūra pateikta tarptautiniam vertinimui. Ar istorinis uostamiesčio kompleksas pateks tarp septynių Europos kultūros paveldo objektų, kuriems gresia didžiausias pavojus, turėtų paaiškėti 2027 metų pradžioje.
VšĮ „Raudonos plytos“ pabrėžia, kad iniciatyva yra nepriklausoma, o paraiška parengta savanorystės pagrindais. Organizacijos tikslas – ne ieškoti atsakingųjų dėl užsitęsusio pastatų atgaivinimo proceso, bet paskatinti ieškoti veiksmingų sprendimų.
Iniciatoriai tikisi, kad tarptautinis dėmesys, ekspertų žinios ir glaudesnis institucijų bendradarbiavimas padės paspartinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso išsaugojimą bei sugrąžinti šį išskirtinį architektūros paminklą į aktyvų miesto gyvenimą.
