Per dvejus „Duok ruoniukui penkis“ iniciatyvos metus surinkta 120 tūkst. eurų ir išgelbėti 53 ruoniukai

Per dvejus „Duok ruoniukui penkis“ iniciatyvos metus surinkta 120 tūkst. eurų ir išgelbėti 53 ruoniukai
AA

Prie pilkųjų ruonių išsaugojimo Baltijos jūroje prisidedanti „Lidl Lietuva“ iniciatyva „Duok ruoniukui penkis“ jau surinko apie 120 tūkst. eurų ir padėjo Lietuvos jūrų muziejui išgelbėti 53 ruoniukus. Spartėjant klimato kaitai ir augant gyvūnų reabilitacijos kaštams, parama tokiems projektams išlieka kaip niekada aktuali.

Nuo 2021 m. liepos mėn. „Lidl“ prekybos tinkle įsigyjant specialų daugkartinį „Duok ruoniukui penkis“ pirkinių maišelį 0,05 euro yra skiriama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos veiklai. 

„Dveji projekto metai parodė, kad Lietuvos gyventojai yra neabejingi aplinkosaugai ir ryžtasi padėti spręsti jos problemas. Vykdydami iniciatyvą „Duok ruoniukui penkis“ ne tik norime puoselėti biologinę Baltijos jūros įvairovę, bet ir skatinti atsakingą vartojimą bei plastiko mažinimą. Dėl to, prieš trejus metus savo parduotuvėse atsisakėme vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių ir raginome klientus naudoti suyrančius popierinius arba daugkartinius maišelius. O pradėję iniciatyvą „Duok ruoniukui penkis“ skatiname rinktis daugkartinius maišelius, naudoti juos kuo ilgiau ir kartu paremti Baltijos jūrų gyvūnų reabilitaciją“, – sako Antanas Bubnelis, „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas.

Kam panaudojamos lėšos

Projekto metu surenkamos lėšos padeda Lietuvos jūrų muziejui slaugyti Baltijos jūros pakrantėje randamus nusilpusius, sergančius ruonių jauniklius bei vėliau stebėti, kaip ruoniukams sekasi sugrįžus į jūrą. Vieno mažylio slaugymo ir gydymo išlaidos kainuoja per 1200 eurų. Jeigu ruoniukas į Lietuvos jūrų muziejų atkeliauja turėdamas sunkesnių sveikatos problemų, suma dar išauga.

„Parama suteikė mums galimybę įsigyti daug ruoniukų slaugymui reikalingų priemonių, tarp jų – specialią aprangą, nerūdijančio plieno vonias, stalus maisto ruošimui, mėsmalę maisto smulkinimui, svarstykles, šaldytuvus, silikonines žarnas maitinimui ir kitus prietaisus. Didelė dalis lėšų buvo panaudota siųstuvų, skirtų į laisvę paleistų išslaugytų ruoniukų stebėsenai ir mokslinės informacijos rinkimui. Vienas toks prietaisas kainuoja apie 4–5 tūkst. eurų“, – pasakoja muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.

Pernai rudenį šalia Lietuvos jūrų muziejaus duris atvėrė Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos centras, kuris gerokai palengvino nusilpusių ruoniukų ir kitų gyvūnų priežiūros procesus, sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

„Kita vertus, išaugusios energijos išteklių kainos bei bendra infliacija, be abejo, turėjo įtakos ir mūsų veiklai. Todėl šiuo metu papildoma gyventojų parama Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijai yra kaip niekada aktuali“, – pažymi O. Žalienė.  

Visuomenės susirūpinimas auga

N. Puteikienė pasakoja, kad per pastaruosius dvejus metus pastebimas didesnis žmonių susirūpinimas Baltijos jūros būkle ir klimato kaitos sukeliamomis problemomis. 

„Labai džiaugiamės, kad „Duok ruoniukui penkis“ iniciatyva ne tik remia ruoniukų reabilitaciją, bet ir keičia žmonių požiūrį, buria bendruomenę. Nuo jos pradžios sulaukiame daugiau skambučių iš žmonių, kurie pakrantėse randa į krantą išplaukusius ruoniukus. Jie ne tik praneša, bet ir lieka prie ruoniukų, kol atvažiuoja pagalbos tarnyba ar Lietuvos jūrų muziejaus specialistai. Taip pat vis daugiau žmonių žino, kaip reikia elgtis krante radus ruonių jauniklius, supranta, kad jų negalima liesti, gąsdinti“, – džiaugiasi N. Puteikienė.

Šiemet Baltijos jūros pakrantėje buvo rasti ir į Lietuvos jūrų muziejų atvežti 22 nusilpę Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. Nors trijų ruoniukų išgelbėti, deja, nepavyko, likusieji globotiniai buvo išslaugyti ir pavadinti suvalkietiškais vardais. Dauguma ruoniukų jau yra atgavę jėgas, daugiau nei pusė jų sveria virš 42 kg.

Dešimt reabilituotų ruoniukų birželio mėnesio gale buvo paleisti į jūrą, o dar šešis planuojama paleisti liepos mėn. pradžioje. Likusios trys patelės dar nemoka pačios plėšyti žuvies, joms reikia pagalbos maitinantis, tad kol kas jos toliau bus slaugomos reabilitacijos centre.