Klaipėdos uosto direkcija nuo liepos vartoja vien tik iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją. Tokį sprendimą priėmusi Uosto direkcija svariai prisideda mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurios daro įtaką neigiamiems klimato pokyčiams, emisijas.
„Gali atrodyti, kad niekas nepasikeitė – direkcijos šviestuvai šviečia taip pat, įrenginiai veikia taip pat, bet iš tiesų šis sprendimas yra realus ir objektyviai įvertinamas pokytis aplinkoje. Nuo šiol per metus sutaupysime apie 1,2 tūkst. tonų ŠESD emisijų. Tai prilygsta kelių šimtų automobilių eliminavimui iš miesto gatvių. Uosto direkcijos tikslas – palikti kuo mažesnį veiklos pėdsaką mūsų planetoje“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klaipėdos uosto direkcija per mėnesį vidutiniškai suvartoja 90 000 kWh elektros energijos, kuri yra naudojama uosto ryšių antenų, siurblinių, elektromobilių įkrovimo stotelių darbui, gatvių apšvietimui bei pastatuose.
Palyginimui, skaičiuojama, kad vidutiniame bute elektros energijos suvartojimas siekia apie 100–250 kWh per mėnesį. Taigi, Klaipėdos uosto direkcijos elektros energijos poreikiai atitinka iki 360 standartinių butų.
Iki liepos Uosto direkcija, pirkdavusi iš iškastinio kuro pagamintą elektros energiją, kas mėnesį sugeneruodavo apie 100 tonų ŠESD emisijų. Pernai per visus metus šis kiekis siekė 1 209 tonas. Toks kiekis atitinka maždaug 1,2 tūkst. skrydžių į Jungtines Amerikos Valstijas ir atgal.
Pasirinkus veikloje vartoti tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją, šis ŠESD emisijų rodiklis susitraukia iki nulio.
Pastarieji metai rodo, kad žaliąjį kursą pasirinkęs Klaipėdos uostas anaiptol neapsiriboja deklaratyviais pareiškimais, o imasi konkrečių darbų: vykdomas projektas, kuriuo bus sudarytos sąlygos laivams uoste naudoti krante esančią elektros energiją, Uosto direkcijos užsakymu statomi hibridiniai kateriai, taip pat – ir vandeniliu bei elektra varomas laivas, ruošiamasi pradėti gaminti žaliąjį vandenilį.
Pernai Klaipėdos uostas tapo pirmuoju uostu tarp Baltijos valstybių, įgijusiu prestižinį uosto aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą. Visai neseniai buvo pristatyta ir nelaukiant oficialių įpareigojimų parengta praėjusių metų tvarumo ataskaita.