Klaipėda 17.3°C
Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) stiprinamas slaugos specialistų bendradarbiavimas ir profesinė lyderystė – čia suburta Slaugos ekspertų grupė, kuri padeda spręsti sudėtingus klinikinius atvejus ir kelti slaugos paslaugų kokybę. Viena iš šios grupės narių – Abdominalinės ir bendrosios chirurgijos skyriaus vyr. slaugytojos pavaduotoja Jolanta Gudaitienė – dalijasi savo patirtimi ir praktinėmis žiniomis apie stomų priežiūrą, mokydama kolegas ir formuodama aukštus sveikatos priežiūros standartus.
Ilgametę patirtį chirurgijos skyriuje sukaupusi slaugytoja priminė, kad stoma – tai chirurginiu būdu suformuota dirbtinė anga pilvo sienoje, per kurią pašalinamos išmatos, kai natūralūs išskyrimo keliai yra sutrikę ar pašalinti. Nors pati procedūra dažnai gelbsti gyvybę, paciento gyvenimo kokybė po jos labai priklauso nuo stomos priežiūros – tiek fizinės, tiek emocinės.
„Tinkama stomos priežiūra mažina komplikacijų riziką, padeda užtikrinti gerą gyvenimo kokybę ir leidžia pacientui greičiau prisitaikyti prie pokyčių. Anot ekspertės, svarbiausia – nepažeisti odos. Peristominė oda turi būti lygi, be paraudimo ar žaizdelių, nes net menkiausi dirginimo požymiai gali virsti rimta problema“, - sakė medikė.
Ji su kolegomis slaugytojais dalijasi, kaip tiksliai pritaikyti rinktuvą – barjeras turi atitikti stomos formą, būti tvirtai prigludęs, užpildyti raukšles ir neleisti nutekėjimui pažeisti odos. Netinkamas barjero dydis gali lemti odos sudirginimą, todėl labai svarbus reguliarus stomos matavimas. Tam naudojami specialūs apvalūs ar ovalūs matavimo vadovai, kurie leidžia tiksliai įvertinti esamą situaciją – ypač pirmosiomis savaitėmis po operacijos, kai stoma dar keičiasi.
„Slaugos praktikoje susiduriama ir su įvairiomis komplikacijomis: laikina stomos edema (paburkimas), stomos atsitraukimas (retrakcija), dehiscencija (siūlių atsiskyrimas), nekrozė (audinių žuvimas), parastominiai abscesai ar peristominės odos problemos, tokios kaip erozijos ir infekcijos. Visa tai reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių bei greitos reakcijos. Todėl kolegų mokymas ir konsultacijos – neatsiejama slaugos proceso dalis“, - kalbėjo J. Gudaitienė.
Jolanta pabrėžia, kad svarbi ir pacientų edukacija. Po stomos suformavimo pacientams kyla daug klausimų, baimių, jiems reikia mokymo, palaikymo ir nuoširdžios pagalbos. Svarbu išmokyti pacientus naudoti stomos maišelius, tinkamai prižiūrėti odą, stebėti mitybą, atpažinti pavojingus simptomus.
„Pacientui svarbu ne tik gauti priemones, bet ir suprasti, kaip jos veikia, kaip prisitaikyti. Slaugytojas tampa tuo žmogumi, kuris padeda atgauti pasitikėjimą savimi“, – sako ji.
Klaipėdos universiteto ligoninė, stiprindama slaugos ekspertų tinklą, siekia sukurti stiprią, į paciento poreikius orientuotą slaugos bendruomenę. Tokia iniciatyva leidžia ne tik užtikrinti aukštesnę priežiūros kokybę, bet ir suteikia kiekvienam slaugytojui galimybę augti, mokytis ir dalintis gerąja, mokslu grįsta praktika su kitais.
