Klaipėda 1°C
Lietuvą drebina skandalas, kai išaiškėjo, jog „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą ir teikė jai paslaugas po gruodžio 8-sios, jau įsigaliojus sankcijoms.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams pareiškė, jog yra pasiruošęs pasitraukti. Vis dėlto, politologai neturi vieningos nuomonės, kad trauktis turėtų būtent užsienio reikalų ministras ir mano, kad atsakinga yra ir šalies premjerė.
Girnius: Landsbergis yra trečiaeilis asmuo
Politologo K. Girniaus teigimu, šiuo atveju G. Landsbergis nėra tas asmuo, kuris yra atsakingas. Jo nuomone, jeigu reiktų ką nors atleisti, tai galbūt Susisiekimo ministrą Marių Skuodį, mat kažkas turi prisiimti atsakomybę.
„Ta atsakomybė turi būti susieta su atleidimu iš pareigų, bet aš tikrai šiuo atveju nemanau, kad trauktis turėtų G. Landsbergis. Jis yra šalutinis lošėjas, tai čia dabar toks jo dramatiškas gestas, nes turbūt pats yra tikras, kad premjerė nepriims jo atsistatydinimo.
Juo labiau, kad aš nemanau, kad arba Amerika, arba Europos Sąjungos (ES) šalys tikrai mano, kad čia toks dalykas, kuriame Landsbergis turėtų kokį nors vaidmenį šiame reikale.“
Pasak politologo, šiuo atveju Susisiekimo ministerija pirmiausia turėjo pranešti premjerei, kas yra daroma.
„Kodėl Susisiekimo ministerija turėtų tartis su Landsbergiu? Vis dėlto, premjerė yra Vyriausybės galva ir su ja reikia derinti reikalus. Aš manau, kad G. Landbergis turėtų atsistatydinti dėl tokio bendro negebėjimo būti tinkamu užsienio reikalų ministru, bet ne dėl šito įvykio.
Jis čia tikrai trečialeilis lošėjas ir neturėtų prisiimti atsaomybės. Jeigu kalbame apie tą atsakomybės skirstymą, tai tada didesnę atsakomybę tektų premjerei. Ji vis dėlto yra ta, kuri neva pagrindinių sprendimų turi imtis.“
Taip pat nurodė, kad pagrindinę atsakomybę turėtų nusipirkti Lietuvos geležinkeliai, o koks yra šioje istorijoje Klaipėdos uosto vaidmuo negali tiksliai pasakyti.
„Atsakomybė tenka tiems, kurie šitą „pravarė“, kad galėtų ilgiau pratęsti tą verslą ir kad nebūtų tokie dideli nuostoliai“, – aiškino K. Girnius.
Pasitraukimas – realiai galimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis teigė, kad G. Landsbergio pareiškimas yra loginis, ir signalizuoja apie moralinę poziciją.
„Jeigu neįmanoma išspręsti, arba nesusitariama, tai iš tikrųjų užsienio reikalų ministras, kuris savotiškai turi kontroliuoti šitą situaciją, ir mato, kad neįsiklausoma į jo teiginius, tai, natūralu, atsistatydinimas yra stipri moralinė pozicija, reiškianti jo politinės valios egzistavimą“, – sakė L. Bielinis.
Politologas nemano, kad premjerė Ingrida Šimonytė tiesiog savo pareiškimu, kad trauktis nėra reikalo, galėtų užgesinti šitą situaciją.
„Nemanau, kad taip gali užgesti. I. Šimonytė turi pasakyti, kada bus įvykdyta tai, ką Lietuva yra vienaip ar kitaip įsipareigojusi. Mes daugelį metų veikėme ir kritikavome Baltarusijos režimą, palaikėme opoziciją, ir dabar staiga mes savotiškai talkiname Baltarusijos režimui. Taip, kad aš manau, kad ten yra rimta pozicija“, – kalbėjo L. Bielinis.
Profesoriaus vertinimu, tokiu būdu G. Landsbergis nori suaktyvinti šito klausimo sprendimą, ir kuo greičiau jį išspręsti.
„Nes dabar mes jau pradedame savotiškai „muilinti“ šitą problemą, diskutuoti tai vienu, tai kitu klausimu, ir užmirštame, kad tiesiog reikia šiandien imti ir išspręsti. Toks pareiškimas reikalauja greito ir efektyvaus sprendimo – taip arba ne“, – teigė L. Bielinis.
Jeigu atsakymas yra „ne“, pasak politologo, tada G. Landsbergiui reikia trauktis.
„Ir tikrai pasitrauks, jeigu bus „ne“, aš manau. (…) O tada jau bus taip, kaip bus. Pirmoje eilėje ministras pademonstruoja, kad jis atsisako dalyvauti tokioje Vyriausybėje, kuri nesugeba išspręsti klausimo, dėl kurio toliau visiems aišku“, – sakė L. Bielinis.
Iššūkis – ir Šimonytei
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad tai yra išbandymas ir I. Šimonytei.
„Net jei tai apgalvotas PR žingsnis, situacija aiškėja – I.Šimonytei teks įrodyti, ko verti buvo jos žodžiai, kad prisiima asmeninę atsakomybę už kiekvieną ministrą ir jei jiems nesiseks, Narkevičiaus istorijos nesikartos.
Todėl greitai viskas galutinai paaiškės – arba I. Šimonytė priima G. Landsbergio atsistatydinimą ir taip gelbėja ne tik šalies reputaciją, bet ir labai konkrečius mūsų nacionalinio saugumo interesus, arba ji atsistatydinimo nepriima“, – feisbuke rašė M. Laurinavičius.
Pasak jo, jei atsistatydinimas bus nepriimtas, „I. Šimonytė ne tik oficialiai patvirtins, kad tai nebuvo klaida, o yra tikroji šios Vyriausybės politika, bet ir turės asmeniškai prisiimti atsakomybę už tokios politikos pasekmes būtent nacionalinio saugumo prasme“.
Jastramskis: „Išsirinkite kitus“ jau nepaeis
Politologas Mažvydas Jastramskis savo feisbuko paskyroje svarstė, kad po trąšų skandalo šiai Vyriausybei pasakymas „išsirinkite kitus“ gali nebepadėti. Jo teigimu, „paslydime dėl Lietuvos geležinkelių ir „Beraluskali“ vyriausybė labai rimtai pretenduoja išardyti savo pačių esmę, programinį, idėjinį, atstovavimo audinį.“
„Vyriausybė nėra populiari, valdo per sunkius laikus, priima poliarizuojančius sprendimus. Tačiau iki dabar ji galėjo gana drąsiai veikti, nes rėmėsi į aktyvią, pilietiškai angažuotą viešąją erdvę ir, žinoma, savo dešiniuosius rinkėjus. Kas tie Lietuvos dešinieji rinkėjai? Pastaraisiais metais ryškėjo keli bruožai – gyvenimas didmiesčiuose, jaunesnis amžius ir didesnis progresyvumas socialiniais klausimais.
Bet kaip ir prieš dešimt metų, taip ir dabar lietuviškos dešinės politikus ir rinkėjus nuo kitų geriausiai atskyrė griežtas požiūris į užsienio politiką autoritarinių Rytų valstybių, visų pirma Rusijos, atžvilgiu. Praktikoje dešinė, visų pirma konservatoriai, labai griežtai, emocingai reaguodavo į bet kokias kitų politinių veikėjų nuolaidas Rytams“, – aiškino M. Jastramskis.
Taip pat pridūrė, kad galima prisiminti ką tik buvusią kritiką prezidentui Nausėdai dėl 180 laipsnių kampu pakeistos retorikos apie tai, ar galima kalbėtis su Lukašenka.
„Dešinė žino, kad visada tokiose kovose gali remtis į savo rinkėjus. O kas, jeigu pats marškinius draskaisi dėl vieno, bet praktikoje darai kitą?
Galimybių pasas, partnerystės projektas, Taivano atstovybė – sprendimai (bandymai), kurie daug kam opozicijoje ir visuomenėje nepatiko, kurstė aistras, protestus. Tačiau vyriausybė sakė „galėsite išsirinkti kitus“. Ir, atmetant arogantišką pozą, iš esmės buvo teisi. Taip veikia parlamentinė (gerai jau, pusiau-prezidentinė) demokratija.
Tačiau dabar „išsirinkite kitus“ jau nepaeis. Nes paslydime dėl Lietuvos geležinkelių ir „Beraluskali“ vyriausybė labai rimtai pretenduoja išardyti savo pačių esmę, programinį, idėjinį, atstovavimo audinį“, – tikino jis.
Teikė paslaugas jau po sankcijų įsigaliojimo
„Delfi“ primena, kad skandalas kilo, kai paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą ir teikė jai paslaugas po gruodžio 8-sios, jau įsigaliojus sankcijoms.
JAV Iždo departamentas sankcijas „Belaruskalij“ įvedė rugpjūtį ir iki gruodžio 8-osios verslui davė laiko užbaigti sandorius.
Minėtos sankcijos tiesiogiai Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių neliečia, tačiau įprastai Bendrijos bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.
Tačiau dalies politikų nuostabą sukėlė informacija, kad dar lapkritį „Belaruskalij“ atliko avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už krovinius gruodį, įtariant bandymu apeiti sankcijas. Pasak įmonės vadovo Manto Bartuškos, apie situaciją buvo informuota tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerijos.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė apie avansinį mokėjimą nežinojęs, o susisiekimo ministras Marius Skuodis jį pavadino netipiniu, tačiau patvirtino apie jį žinojęs.
Be kita ko, kalbėdamas apie JAV sankcijas lapkričio pabaigoje, ministras teigė abejojantis, jog trąšų tranzitas sustos būtent gruodžio 8 dieną, nes „yra ir tam tikros išankstinės apmokėjimo sąlygos“ bei kitos aplinkybės.
