Grįžti
#Laisvalaikis

Dvylika ruoniukų rastinukų iš muziejaus sugrįžta į Baltiją

Dvylika ruoniukų rastinukų iš muziejaus sugrįžta į Baltiją
Data
2020-09-11
Autorius
Lietuvos jūrų muziejus / Foto: Alfonsas Mažūnas

Jau pirmadienį dvylika ruoniukų rastinukų iš Lietuvos jūrų muziejaus sugrįš į Baltijos jūrą. Šių metų pavasarį muziejaus specialistų pagalbos reikėjo rekordiniam ruoniukų skaičiui – į muziejų pateko net dvidešimt išsekę jaunikliai. Vienas iš jų neišgyveno.

Šiais metais buvo pasiektas ir dar vienas antirekordas – pirmą kartą muziejininkams teko rūpintis ruoniuku, kurio svoris buvo mažesnis nei 10 kilogramų.

– Į jūrą pirmiausia paleidžiami tuos ruoniukus, kurie sveria ne mažiau 40 kilogramų, – pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. 

Šis biologas daugiau nei per 30 metų yra išgelbėjęs apie pusantro šimto ruoniukams, kurių didžioji dalis sugrįžo į savo gimtuosius namus – Baltijos jūrą.

Muziejaus baseinus gyvūnai paliks jau turėdami vardus. Visi šių metų rastinukai – 9 patelės ir 12 patinukų – yra šaukiami žemaitiškais vardais. Arūnas Grušas, pristigęs vardų, sugalvojo akciją, kurios dėka tikisi kiekvienais metais sulaukti iš skirtingų Lietuvos regionų ruoniukams skirtų vardų. Šių metų globotiniai gavo smagius ir įsimintinus žemaitiškus vardus: Koisis, Zliosė, Juoris, Klecks, Ruculis, Puodė, Tešlius, Žebelė, Ciongs, Drapana, Dziegorėlis, Gaida, Videlčius, Kresniukas, Kurdupelis, Balgalvė, Kvietka, Gleizius, Ciuocė, Meškis, Kloika. 

Arūnas Grušas džiaugėsi, kad vardų rinkimas buvo poilsiu po ilgo, sunkaus ir įtempto gyvūnų gydymo ir reabilitacijos. 

– Visi ruoniukai turėjo labai daug bėdų, – prisimena Arūnas. – Be jau įprastų – išsekimo, viduriavimo –  prisidėjo ir Pox virusas (panašus į vėjaraupius), ir tai, kad dėl vietos stokos jie gyveno susigrūdę, todėl lengvai užsikrėsdavo vienas nuo kito. Be to, jų ir charakteriai skirtingi – ne kiekvienas kovoja dėl maisto, todėl būdavo apstumdomas piktesnių ir tokiam nepavyko priaugti reikiamo laisvei svorio. 

Kol yra statomos Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras (jį ketinama baigti po metų), ruoniukai yra gydomi viename iš kabinetų, kuriame įrengtos dvi vonios, administracijos pastate, paskui iškeliauja į karantino patalpas ir į baseiną muziejuje. Visi ruoniukai buvo gydyti antibiotikais.

Likusieji devyni ruoniukai bus paleisti į Baltiją tada, kai jiems pavyks priaugti reikiamą svorį. Arūnas Grušas tikisi, kad sumažėjus globotinių skaičiui, galima bus sudaryti ir geresnes sąlygas.

– Yra gi inteligentų, – šypsojosi biologas, – kurie nesistumdo dėl žuvies, laukia kamputyje, kol kiti pasisotins. Ir gavę žuvies jie jos nepraryja, o knebinėjasi, kaip kokie gurmanai, po gabaliuką. Štai toks Klecks sveria tik 21 kilogramą, tai jam dar reiks daug žuvies muziejuje suvalgyt, kol jis pamatys Baltiją. 

Per dieną dvidešimt vienas ruoniukas suėda daugiau nei 60 kilogramų žuvies O visam mėnesiui muziejus turi vien ruoniukams nupirkti beveik toną žuvies.

– Ruoniukai maitinami nedidelėmis silkutėmis, – pasakojo Arūnas Grušas. – Kiekvienam jų parai reikia bent 3 kilogramų.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams. 

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

 

Error
500

Whoops, something went wrong on our servers.