Klaipėda 20.1°C
Baigiantis 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiui, Susisiekimo ministerija skelbė Europos Sąjungos fondų investicijomis įgyvendintų projektų apdovanojimus „Progreso kelias“. Jų metu buvo renkami 9 projektai, lėmę didžiausią vertę susisiekimo kokybei, kasdienėms žmonių gyvenimo sąlygoms, Lietuvos įvaizdžiui ir pritraukę tarptautines investicijas. Uosto direkcijai įteiktas apdovanojimas nominacijoje „Didžiausias pokytis viešojoje infrastruktūroje“ už įgyvendintą išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo projektą.
Maždaug 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruožas pagilintas iki 15,5 metro gylio, o už uosto vartų naujos krypties išorinio 1,7 km laivybos kanalo ruožo gylis siekia 16 metrų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Algio Latako, šis projektas neabejotinai prisidės prie Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo siekiant priimti didžiausius į Baltijos jūrą atplaukiančius laivus.
„Būtent gylis uostų konkurencingumui yra vienas iš svarbiausių faktorių. Šis gilinimo projektas artimiausiu metu turėtų prisidėti prie laivų krovos apimčių pokyčių. Apskaičiuota, kad vos vienas papildomas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių. Ankstesnės investicijos į Malkų įlankos gilinimą jau kuria ženklius pokyčius – šioje įlankoje esančių terminalų krova 2023 metais išaugo iki 9,2 mln. tonų, kai 2017 metais siekė 6,3 mln. tonų“, – sako A. Latakas.
Atlikus gilinimo darbus, uosto kapitono įsakymu Klaipėdos uosto kanale iki 14,3 metro padidinta maksimali leistina laivų grimzlė. Anksčiau ji didžiojoje uosto laivybos kanalo dalyje siekė 13,4 metro.
„Šiemet užbaigti ypač reikšmingi vidinės uosto akvatorijos ir uosto prieigų gilinimo projektai leido uostui pereiti į kitą kategoriją. Klaipėdos uostas iki šiol niekada neturėjo 14,3 metro grimzlės. 90 centimetrų padidinus maksimalią leistiną laivų grimzlę bus sudarytos sąlygos uoste pilniau pakrauti laivus ir taip didinti transporto grandinės efektyvumą. Be to, vykdant gilinimo darbus, išorinėje uosto laivybos kanalo dalyje sumažintas įplaukos posūkis, o povandeninė vidinio kanalo dalis paplatinta 50 metrų – nuo 150 iki 200 metrų. Visa tai – dėl didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumo“, – teigia Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.
Į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiančius laivus dar jūroje pasitinka uosto locmanai. Virvinėmis kopėčiomis į laivą įlipęs locmanas padeda įvesti laivą per uosto vartus, naviguoti akvatorijoje bei prišvartuoti plieninį milžiną prie krantinės.
Įgyvendinant ES finansuojamą gilinimo projektą buvo ištiesintas uosto įplaukos kanalas, tai uosto locmanams palengvino didžiausių laivų įvedimą, procesas tapo saugesnis. Kartu buvo padidintas Smeltės apsisukimo ratas uosto akvatorijoje, o tai gerina sąlygas atlikti laivų apsukimo akvatorijoje operacijas.
„Iš šono galbūt atrodo, kad laive esi tik patarėjas, bet kapitonas, vairininkas vadovaujasi mūsų nurodymais. Sąlygas geriausiai žinome mes, o laivai nuolat keičiasi – gali būti iki 10–12 laivų per pamainą. Locmanas turi labai greitai prisitaikyti prie bet kurio laivo. Kai oras gražus, atrodo viskas paprasta, bet esant prastam orui įplaukimas į uostą gali būti visiškai kitoks, turi įvertinti visas sąlygas. Greitai priimti tinkamą sprendimą konkrečiu metu ir nepasimesti – vienas iš svarbiausių dalykų locmano darbe“, – pasakoja Rimvydas Eitutis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos vadovas ir vyriausiasis locmanas.
Šiuo projektu Klaipėdos uoste taip pat įrengtos naujos vedlinės, kurios, dėl gilinimo darbų pasikeitus įplaukos kanalo krypčiai, reikalingos laivams saugiai įplaukti į uostą.
Pagal strateginį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos planą, tolesnis akvatorijos gilinimas iki 17 metrų numatytas 2026 metais.
Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 mln. eurų. ES lėšomis finansuojamo projekto vertė – 73,9 mln. Eur. Iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo šiam projektui skirti 55,4 mln. eurų, dar 9,9 mln. eurų skirti iš valstybės biudžeto lėšų, pasirašius sutartį su Susisiekimo ministerija. Likusi projekto dalis finansuota KVJUD lėšomis.
