Klaipėda 9.6°C
Šiaulių apygardos teismas Kuršių marių taršos byloje dėl piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingo teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidinėjimo, dokumentų klastojimo, veikiant organizuota grupe, paskelbė nuosprendį. Fizinius asmenius ir 1 juridį asmenį – AB „Grigeo Klaipėda“ – teismas pripažino kaltais. Paskirtos baudos siekia nuo kelių dešimčių tūkstančių iki 2 mln. eurų. Aplinkos apsaugos departamento 48 257 676 eurų ieškinį teismas patenkino. Šioje 142 tomų byloje nuosprendis sudaro apie 650 lapų.
Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2012 m. sausio iki 2020 m. sausio mėn., ir nurodė, jog AB „Grigeo Klaipėda“, vadovaujama faktinio vadovo G. Pangonio, kuris, viršydamas savo AB „Grigeo“ įmonių grupės prezidento, AB „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininko / nario įgaliojimus, veikė kaip tiesioginis – faktinis – įmonės vadovas, siekdamas turtinės naudos įmonei AB „Grigeo Klaipėda“, tyčia davė nusikalstamus nurodymus generaliniams direktoriams, vadovavusiems savo laikotarpiu, – A. Pasvenskui, V. Beržonskiui, V. Mačiukui, R. Krutikovui, T. Eikinui – vystyti gamybą, o nuotekas, kurių nesugeba išvalyti nuotekų valymo įrenginiai, slapta išleisti per AB „Klaipėdos vanduo“ apvalyto vandens kolektorių į Kuršių marias. Generaliniai direktoriai A. Pasvenskas, V. Beržonskis, V. Mačiukas, R. Krutikovas, T. Eikinas savo vadovavimo įmonėje laikotarpiu vykdė G. Pangonio nurodymą, vystant gamybą, neribojo paduodamo nuotėkio kiekio ir užterštumo į valymo įrenginius, nei įrenginiai pajėgūs nuotekas išvalyti, o sau pavaldiems ir nuotekų valymo baro veiklą savo laikotarpiu kontroliavusiems vadovams – technikos direktoriui A. Petrokui ir jo pavaduotojui R. J. Bieliauskui, gamybos vadovui ir gamybos direktoriui J. Garaliui, laikinai einančiam gamybos direktoriaus pareigas ir technologų grupės vadovui I. Zubrui, gamybos direktoriui Ž. Žilevičiui – pavedė organizuoti nuotekų valymo baro darbą taip, kad nuotekos, kurių valymo įrenginiai negali išvalyti, būtų slapta išleidžiamos į Kuršių marias, o siekiant nuslėpti nusikalstamus veiksmus, ekologei-darbų saugos specialistei R. Liakstutytei ir inžinierei-technologei R. Ivaškevičienei – įtvirtinti tikrovės neatitinkančius monitoringo duomenis ir apgaulingai vesti nuotekų taršos apskaitą. Savo darbo įmonėje laikotarpiu technikos direktorius A. Petrokas ir jo pavaduotojas R. J. Bieliauskas, gamybos vadovas ir gamybos direktorius J. Garalis, laikinai einantis gamybos direktoriaus pareigas ir technologų grupės vadovas I. Zubrus, gamybos direktorius Ž. Žilevičius atitinkamai savo darbo laikotarpiais vykdė generalinių direktorių duotus nurodymus ir pavedė įmonės nuotekų valymo baro vadovui M. Butkevičiui neišvalytas nuotekas dažniausiai dieną kaupti rezerviniame (išlyginamajame) nusodintuve ir po to slapta, dažniausiai tamsiu paros metu, išleisti į Kuršių marias, ekologei-darbų saugos specialistei R. Liakstutytei ir inžinierei-technologei R. Ivaškevičienei – įtvirtinti tikrovės neatitinkančius monitoringo duomenis ir apgaulingai vesti nuotekų taršos apskaitą.
Teismas nustatė, kad tuo metu nuotekų valymo baro vadovas M. Butkevičius stebėdavo nuotekų procesą ir duodavo nurodymus nuotekų valymo operatoriams nuotekas kaupti rezerviniame rezervuare ir dažniausiai tamsiu paros metu slapta išleisti per specialiai tam neteisėtai įrengtą angą tuo metu buvusiame pirminiame nusodintuve, atidarant kamštį, arba neteisėtai tam tikslui tyčia įrengtu vamzdžiu, sklendės ir siurblio pagalba nevalytas nuotekas nukreipiant į išvalytų nuotekų kolektorių, apeinant nuotekų biologinio valymo rezervuarą, laboratorinės kontrolės vietą per AB „Klaipėdos vanduo“ savitakinį apvalyto vandens kolektorių į Kuršių marias.
Teismas nurodė, kad AB „Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo aikštelėje, Dumpių k., Klaipėdos r., dirbantys nuotekų valymo operatoriai, gavę nuotekų valymo baro vadovo M. Butkevičiaus neteisėtus nurodymus išleisti nevalytas gamybines nuotekas, šį nurodymą vykdė – slapta, dažniausiai tamsiu paros metu, per specialiai tam neteisėtai įrengtą angą pirminiame nusodintuve, atidarant kamštį, arba neteisėtai įrengtu vamzdžiu, sklendės ir siurblio pagalba nevalytas nuotekas tyčia nukreipdavo į išvalytų nuotekų kolektorių, apeinant nuotekų biologinio valymo rezervuarą, laboratorinės kontrolės vietą per AB „Klaipėdos vanduo“ savitakinį apvalyto vandens kolektorių į Kuršių marias ir jas išleisdavo.
Teismas pabrėžė, kad dėl to laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 7 d. AB „Grigeo Klaipėda“ netinkamai eksploatavo valymo įrenginius ir neteisėtai išleido ne mažiau kaip 5 mln. m3 biologiškai nevalytų nuotekų, turinčių organinių medžiagų, bendro azoto, bendro fosforo, detergentų, suspenduotų medžiagų, taip pat nenustatytą kiekį dumblo bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime neįrašytų prioritetinių pavojingų ir prioritetinių medžiagų, tokių kaip gyvsidabris, kadmis, nikelis, fluorantenas, naftalenas, sunkiųjų metalų, toksiškų sieros turinčių junginių, kt., kur šios cheminės medžiagos ir jų junginiai paplito į saugomų teritorijų sudėtyje esančių Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros Lietuvos priekrančių akvatorijos vandenis, kuriuose gyvena retos ir saugomos gaubtasėklių vandens augalų, makrodumblių rūšys, bestuburių rūšys, vėžiagyviai (zooplanktonas) ir moliuskai, nėgių ir kaulinių žuvų rūšys, taip pat retos ir saugomos paukščių ir žinduolių rūšys, bei sukėlė fitoplanktono masinį dauginimąsi Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.
Teismo įsitikinimu, tokiu būdu įmonei AB „Grigeo Klaipėda“ vadovaujantiems, atstovaujantiems asmenims ir kontroliuojantiems asmenims veikiant AB „Grigeo Klaipėda“ naudai ir interesais, AB „Grigeo Klaipėda“, siekdama turtinės naudos, sistemingai klastojo dokumentus, pažeidinėjo kaltinime nurodytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl to reikšmingai suprastėjo Klaipėdos sąsiaurio ekologinė būklė per vieną klasę 2017–2019 metais ir buvo padaryta didelė neturtinė ir 48 257 676,57 Eur dydžio turtinė žala valstybei, valstybės vandenims: Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros, o taip pat vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui) ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams.
Kaip nurodė teismas, šis nusikaltimas yra įrodytas ištirta bylos medžiaga, tarp kurios –kriminalinės žvalgybos pateikti kaltinamųjų pokalbių garso įrašai, elektroninio pašto susirašinėjimo laiškai, liudytojų, ekspertų-mokslininkų parodymai, Aplinkos apsaugos agentūros specialistų duomenys, vaizdo įrašai, kita byloje esanti ištirta medžiaga. J. Garalis ir V. Beržonskis teisme apklausti kaip liudytojai, jie, kaip ir dalis kitų asmenų, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dar ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamiesiems A. Pasvenskui, A. Petrokui, R. J. Bieliauskui teismas dėl sistemingo teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidinėjimo, dokumentų klastojimo bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kaltinamieji išteisinti dėl piktnaudžiavimo, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Teismas G. Pangoniui už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmę – 120 000 eurų baudą, T. Eikinui – 25 000 eurų baudą, R. Krutikovui – 50 000 eurų baudą, V. Jefimovui – 9000 eurų baudą, A. Skieriui – 9000 eurų baudą, I. Zubrui – 20 000 eurų baudą, V. Mačiukui – 25 000 eurų baudą, R. Liakstutytei – 50 000 eurų baudą, M. Butkevičiui – 30 000 eurų baudą, Ž. Žilevičiui – 25 000 eurų baudą, R. Ivaškevičienei – 10 000 eurų baudą, AB „Grigeo Klaipėda“ – 2 milijonų eurų baudą.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
