Klaipėda 5°C
Pabrangus maisto produktams, gyventojai jų pirko šiek tiek mažiau, o išlaidų dalis, tenkanti maistui, kiek padidėjo ir šiemet sudarė 19,2 proc. vartojimo išlaidų. Tai atskleidė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta pirmojo šių metų ketvirčio maisto kainų kitimo tendencijų apžvalga.
Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI), Lietuvos gyventojų išlaidos maistui 2022 m. sudaro 19,2 proc. vartojimo išlaidų (Latvijoje – 23,4 proc., Estijoje – 19,2 proc., Lenkijoje – 16,7 proc., vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) – 15,9 proc.). Tarp ES valstybių narių maistui gyventojai didžiausią vartojimo išlaidų dalį skiria Rumunijoje (28,3 proc.), mažiausią – Airijoje (10,8 proc.)
Palyginti, pernai vartotojų išlaidų dalis, tenkanti maistui, buvo labai panaši ir siekė 19 proc., o 2019 ir 2020 m. kiek viršijo 18 proc.
Maisto pardavimai sumažėjo. Vertinant palyginamosiomis kainomis, 2022 m. kovo mėnesį, palyginti su 2021 m. kovu, mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas, apyvarta sumažėjo 4,3 proc.
Kas lėmė kainų augimą
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 15,2 proc. Maisto kainų didėjimas stebėtas visose ES valstybėse narėse, tarp jų kaimyninėse šalyse: Latvijoje – 12,3 proc., Estijoje – 11,9 proc., Lenkijoje – 8,6 proc., vidutiniškai ES – 5,8 proc.
Didžiausią įtaką metiniam maisto kainų pokyčiui darė daržovių (ypač bulvių) ir pieno bei pieno gaminių kainų didėjimas. Pirmąjį ketvirtį 15,2 proc. padidėjusios maisto kainos dėl daržovių brangimo padidėjo 4,7 procentinio punkto, dėl pieno bei pieno gaminių brangimo padidėjo 4,3 procentinio punkto.
Daržovių kainų didėjimas sietinas su sezoniškumu, mažesniu ir prastesnės kokybės derliumi, taip pat su tuo, kad lyginama su prieš metus buvusiomis žemomis daržovių kainomis.
Praėjusių metų pradžioje, dėl epideminės situacijos vis dar taikant viešojo maitinimo įstaigų, ugdymo įstaigų veiklos apribojimus, dalis su šiomis įstaigomis tiekimo sutarčių sudariusių daržovių augintojų turėjo produkcijos perteklių – tai lėmė gerokai žemesnes žemės ūkio produktų kainas. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko daržovių kainų metinis augimas yra labai didelis.
Pieno ir pieno gaminių mažmeninių kainų didėjimą lėmė išaugusios žalio pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir užsienio rinkose, taip pat išaugusi pieno ir jo gaminių paklausa.
Be to, maistas brango dėl didėjusių sąnaudų žemės ūkio, maisto pramonės, logistikos ir didmeninės bei mažmeninės prekybos sektoriuose.
Paskutinį 2021 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudos padidėjo 52,6 proc.: sėklos brango 77,8 proc., elektros energija ir naftos produktai – 60,1 proc., mineralinės trąšos – 97,9 proc., pašarai – 7,5 proc.
Panašiai augo tiek Lietuvoje pagaminto, tiek importuoto maisto kainos. 2022 m. kovo mėnesį fiksuotas gamintojų kainų augimas (17,0 proc.) beveik prilygo metiniam mažmeninių kainų didėjimui (17,6 proc.). Panašus metinis importuotų maisto produktų didmeninių kainų didėjimas (16,5 proc.) sietinas su pasauliniu energijos išteklių kainų kilimu, padidėjusiomis užsienio gamintojų sąnaudomis, taip pat su išaugusiomis išlaidomis transportavimui.
Kainų kitimo prognozės
ŽŪM analitikai pastebi, kad mažmeninių kainų didėjimo tendencija išlieka. Remiantis išankstiniu SVKI įverčiu, 2022 m. balandžio mėnesį metinis vartojimo prekių ir paslaugų augimas sudarė 16,6 proc., o palyginti su 2022 m. kovo mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc.
Trumpuoju laikotarpiu tikimasi nuosaikaus maisto kainų augimo sulėtėjimo. ŽŪM sudarė trumpojo laikotarpio metinio maisto kainų pokyčio ir vidutinio metinio maisto kainų pokyčio trumpojo laikotarpio prognozes pagal optimistinį ir pesimistinį scenarijus.
Optimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad geopolitinė įtampa sumažės ir dėl to sulėtės žaliavų kainų augimas, taip pat, kad nebus kitų trumpalaikių ir sunkiai prognozuojamų maisto kainas didinančių veiksnių.
Pesimistinis scenarijus paremtas prielaidomis, kad išliekanti geopolitinė įtampa ir naujos ES ekonominės sankcijos Rusijai lems tebesitęsiantį žaliavų kainų didėjimą.
