Klaipėda 4.2°C
Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami beždžionių raupų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta.
Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra endeminė. Mirties atvejų nuo šios ligos nėra užfiksuota, keletas asmenų dėl ligos eigos gydomi ligoninėse, daugumai kitų ligonių simptomai yra nesunkūs. Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per tris dienas nuo simptomų pradžios išsivysto bėrimas.
Pasireiškus beždžionių raupams būdingiems simptomams, asmenys turėtų kreiptis į gydytoją ir izoliuotis iki diagnozės patvirtinimo. Sąlytį turėjusių asmenų sveikata būtų stebima 21 dieną po paskutinės sąlyčio dienos.
Asmenims, sergantiems beždžionių raupais taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Sunkiais atvejais galimas tam tikrų antivirusinių vaistų naudojimas. Raupų vakcina, suteikianti kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų, gali būti naudojama poekspozicinei profilaktikai didelės rizikos sąlytį turėjusiems asmenims, ypač galintiems sirgti sunkiai. Informacijos apie šiuo metu prieinamų raupų vakcinų naudojimą šioms didelės rizikos grupėms trūksta, todėl dar vyksta diskusijos dėl to, kokias rizikos grupes skiepyti būtų tikslingiausia.
Atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją, rizika, kad ši infekcija išplis visuomenėje yra maža. Didžiausią riziką užsikrėsti yra asmenims, gyvenantiems kartu su žmogumi, kuriam įtariama ar patvirtinta beždžionių raupų infekcija bei asmenims, kurie keliavo į šalis, kuriose nustatytas šio viruso endeminis plitimas.
Pažymėtina, kad beždžionių raupus sukeliantis virusas cirkuliuoja tarp gyvūnų. Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi asmenys turėję ilgalaikį artimą kontaktą ar tiesioginį kontaktą su ligoniu ar sergančiu gyvūnu. Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pvz., patalynę, rūbus. Pagal šiuo metu vykstančio protrūkio duomenis (daliai susirgusiųjų nustatomi pažeidimai lytinių organų arba tarpvietės srityje), tikėtina, jog liga perduodama ir glaudaus fizinio kontakto būdu lytinių santykių metu.
Specialistai atidžiai stebi naujausią informaciją apie beždžionių raupų plitimą pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Kartu su Europos Komisija sutarta dėl koordinuoto reagavimo Europos Sąjungos lygmeniu ir diskutuojama dėl poreikio ir galimybių įsigyti antivirusinius vaistus ir vakcinas.
Nustačius beždžionių raupų atvejį Lietuvoje, visuomenė apie tai būtų informuota.
