Klaipėda 17.3°C
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kardiochirurgai mini reikšmingą sukaktį. Prieš 30 metų KUL filiale Jūrininkų ligoninė buvo atlikta pirmoji širdies operacija – pusamžiui vyrui protezuotas aortos vožtuvas. Nuo tos dienos Vakarų Lietuvoje prasidėjo nauja širdies ligų gydymo era. Žmonės visapusiškos aukščiausio lygio kardiologinės pagalbos galėjo sulaukti arti namų.
Sulaukė palaikymo
KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis, žvelgdamas atgal, sako, kad širdies chirurgija buvo viena pirmųjų universiteto ligoninės lygio paslaugų, atkeliavusių į Klaipėdą ir Vakarų Lietuvą.
„Tai įvyko prieš 30 metų, nors universiteto ligoninė įsteigta vos prieš pusantrų metų. Anuomet širdies chirurgija buvo tik Vilniuje ir Kaune. Reikia atiduoti didžiulę padėkos duoklę profesoriams Algimantui Marcinkevičiui ir Vytautui Sirvydžiui, kurie ne tik suvokė šio žingsnio svarbą, bet ir palaikė idėją, visokeriopai prisidėjo prie jos sėkmingo starto. Jų dėka širdies chirurgija atsirado Vakarų Lietuvoje ir šio regiono gyventojams nebereikėjo vykti į Vilnių ar Kauną. Širdies chirurgijos atsiradimas buvo stiprus impulsas Klaipėdoje vystytis bei augti ir šiuolaikinei kardiologijai“, – apie ypatingą širdies chirurgijos vaidmenį medicinos raidai mūsų krašte sakė A.Šimaitis.
Laikyta išskirtine
Nuo pat Širdies chirurgijos skyriaus įsteigimo jam vadovaujantis širdies chirurgas Gediminas Kundrotas prisimena, jog ilgą laiką ši sritis laikyta išskirtine medicinos šaka, galima tik universitetuose, sutelkta profesorių bei akademikų rankose.
„Apie 90-uosius metus ėmė daugėti širdies operacijų. Pradėta lyginti širdies chirurgijos apimtis Lietuvoje ir Vakaruose. Susiklostė siekiamybė, kad milijonui gyventojų reikėtų maždaug tūkstančio širdies operacijų. Tuo metu Lietuvoje milijonui gyventojų teko gal 100 operacijų per metus. Šio gydymo metodo, šios pagalbos mūsų šalyje iš tiesų labai stigo. Tokioje aplinkoje Klaipėdoje kūrėsi nauja Jūrininkų ligoninė. Tuometinis jos vadovas Jonas Sąlyga turėjo viziją – sukurti naujo tipo daugiaprofilinę ligoninę, kurioje, tarp kitų skyrių buvo numatytas ir Širdies chirurgijos skyrius. Tokia idėja sulaukė palaikymo tarp mūsų mokytojų Vilniuje. Ji buvo aptarinėjama Vilniaus universiteto Santaros klinikose su ten dirbusiais jaunais širdies chirurgais, buvo formuojama į Klaipėdą važiuosianti komanda, ieškomas jos vadovas“, – pasakojo G. Kundrotas.
Vilnių į Klaipėdą išmainiusi širdies chirurgų, kelių gydytojų anesteziologų-reanimatologų, bendrosios praktikos slaugytojų komanda, kurios dauguma ligoninėje tebedirba iki šiol, metus laiko kūrėsi, ruošėsi, ieškojo įrangos, organizavo darbą.
Nenusileidžia profesionalumu
„Kūrimosi procesas, tiesą pasakius, turėjo daug peripetijų, nes buvo ir nemažai besipriešinančių šiai idėjai, bandančių ją žlugdyti, neleisti Klaipėdoje atsirasti širdies chirurgijai. Buvo kalbama, kad periferijoje tokiai ypatingai sričiai nėra sąlygų, ne vieta. Mūsų skyriaus įkūrimas buvo lūžis, parodęs, kad išskirtine laikyta medicinos sritis tapo prieinama. 1994 metų gegužės 30 dieną, vadovaujant profesoriui Vytautui Sirvydžiui, Jūrininkų ligoninėje atlikome pirmąją širdies operaciją. Joje dalyvavo visa mus mokiusi ir rengusi kolegų komanda iš Vilniaus. Taip atidavėme pagarbą mokyklai, iš kurios išaugome, taip buvome palydėti į savarankišką gyvenimą“, – pasakojo G.Kundrotas.
Tada iš Vilniaus atvykę trys jauni kardiochirurgai pardėjo operuoti vienoje operacinėje ir tai ne kasdien. Per pirmus metus buvo atlikta apie 100 operacijų. Šiandien ligoninėje dirba penki širdies chirurgai, kasdien operuojantys dvejose operacinėse. Per metus atliekama 400-500 operacijų.
Uostamiestyje neoperuojamos tik vaikų širdys ir neatliekamos transplantacijos. Visa kita širdies chirurgijos pagalba čia teikiama, o gydytojai savo profesionalumu nenusileidžia kolegoms iš Vilniaus ar Kauno.
