Reklama

KUL aortos vožtuvus pradėta implantuoti be bendrosios nejautros

KUL aortos vožtuvus pradėta implantuoti be bendrosios nejautros
AA

Aortos vožtuvo implantavimas pacientui išliekant sąmoningam, bendraujant su medikais ir vos po kelių valandų jau žengiant pirmuosius žingsnius – tokia praktika pradėta taikyti Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL). Čia transkateterinės aortos vožtuvo implantavimo (TAVI) procedūros daliai pacientų atliekamos be bendrosios nejautros. Nors tokie vožtuvai ligoninėje implantuojami jau kelerius metus, naujasis metodas padeda sumažinti vyresnio amžiaus žmonių organizmui tenkantį krūvį, palengvinti sveikimą ir užtikrinti didesnį komfortą. Pirmųjų pacientų patirtys atskleidžia ir kitą šios naujovės pusę – galimybę visos procedūros metu jausti medikų palaikymą ir sąmoningai išgyventi akimirką, kai širdyje pradeda veikti naujasis vožtuvas.

Pasirinkimas vyresnio amžiaus pacientams

Aortos vožtuvo stenozė, arba susiaurėjimas, dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Vožtuvui kalkėjant, širdžiai tampa vis sunkiau išstumti kraują į organizmą, todėl pacientus vargina dusulys, nuovargis, mažėja fizinis pajėgumas, kartais pasitaiko sąmonės netekimo epizodų.

Pasak KUL gydytojo intervencinio kardiologo, Kardiologijos klinikos vadovo Andrej Pileckij, vyresniems pacientams tradicinė širdies operacija dėl amžiaus ar gretutinių ligų gali būti pernelyg rizikinga. Tokiais atvejais viena iš gydymo galimybių – transkateterinis aortos vožtuvo implantavimas (TAVI), kai biologinis protezas įvedamas per kirkšnies arteriją, neatveriant krūtinės ląstos.

„Šias procedūras atliekame jau ne vienerius metus, tačiau iki šiol pacientams taikydavome bendrąją anesteziją. Sukaupę patirties ir įvertinę kitų Europos centrų praktiką, nusprendėme žengti dar vieną žingsnį – tinkamai atrinktiems pacientams vožtuvus implantuoti be bendrosios nejautros. Vyresnio amžiaus žmonėms ji gali apsunkinti atsistatymą, todėl siekiame, kad visas gydymo procesas būtų kuo mažiau varginantis“, – pasakoja gydytojas.

Diegiant naują praktiką KUL komandai padėjo iš Kopenhagos atvykęs lietuvių gydytojas Gintautas Bieliauskas, sukaupęs didelę TAVI procedūrų  be bendrosios nejautros, patirtį.

„Gintauto pagalba ir palaikymas buvo labai svarbūs tiek ruošiantis, tiek atliekant pirmąsias procedūras. Galimybė mokytis iš didelę patirtį turinčių specialistų leidžia mums tobulėti ir diegti pažangesnius gydymo metodus“, – sako A. Pileckij.

Pacientas tampa aktyviu procedūros dalyviu

Atliekant procedūrą taikoma vietinė nejautra, o pacientas išlieka sąmoningas. Prireikus skiriami papildomi nuskausminamieji ar raminamieji vaistai.

„Iš pradžių svarstėme, kaip pacientai jausis, ar galės ramiai išbūti visą procedūrą. Tačiau pamatėme, kad bendravimas su jais yra didžiulis privalumas. Galime iš karto paklausti, ar skauda, kaip žmogus jaučiasi, ir reaguoti. Mus nustebino, kad papildomų slopinančių vaistų prireikė labai nedaug“, – pasakoja gydytojas.

Ypatingas vaidmuo tenka slaugytojai, kuri visos procedūros metu būna šalia paciento, kalbasi su juo ir paaiškina, kas vyksta.

„Labai svarbus angiografo slaugytojų ir pagalbinio personalo, vadovaujant TAVI koordinatorei Skaistei Milašienei, komandos nuoseklus ir išsamus pasiruošimas. Pokyčiam buvo ruošiamasi, kiekviena detalė buvo apgalvojama ir aptariama, nebuvo spontaninis žingsnis. Norėjome, kad žmogus nuo pat atvykimo į operacinę turėtų specialistą, su kuriuo galėtų nuolat bendrauti. Kai pacientas žino, ko tikėtis, sumažėja nerimas. Jis tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu procedūros dalyviu“, – pabrėžia A. Pileckij.

Po trijų valandų – ant kojų

75 metų klaipėdietis Saulius Žukauskas buvo pirmasis pacientas, kuriam KUL aortos vožtuvas implantuotas be bendrosios nejautros. Sužinojus, kad per procedūrą išliks sąmoningas, jam pasidarė smalsu, kaip viskas vyks.

„Buvo įdomu, kaip visa tai vyksta. Nuostabiausia, kad gydytojai su tavimi nuolat bendrauja, viską pasakoja. Žinai, kas vyksta, todėl nėra jokios baimės“, – pasakoja S. Žukauskas.

Vyrui ypač įsiminė slaugytoja, kuri visos procedūros metu aiškino, kas vyksta, ir akimirka, kai medikai pasakė, kad naujasis vožtuvas jau vietoje.

„Kai pasakė, kad naujasis vožtuvas jau vietoje ir dabar jį patikrins, apėmė euforija. Tuomet supranti, kad tau ką tik pakeitė širdies vožtuvą, o tu viską girdėjai, galėjai kalbėtis. Tai buvo nepaprasta gyvenimo akimirka“, – prisimena S. Žukauskas, dėkodamas visai medikų komandai. Praėjus vos trims valandoms po procedūros, jis jau vaikščiojo.

Pokalbiai su medikais padėjo jaustis saugiau

Sauliui Žukauskui žinia, kad per procedūrą išliks sąmoningas, sukėlė smalsumą, o 76 metų Angelei Gelumbickienei iš Kintų pirmiausia kilo klausimas, ar neskaudės. Iki procedūros ją vargino dusulys ir greitas nuovargis.

„Galvojau, kaip čia dabar bus, ar neskaudės, bet gydytojai labai išsamiai viską paaiškino, ir pasidarė ramiau. Tikėjausi daugiau skausmo, o iš tikrųjų buvo tik šiek tiek nemalonūs pojūčiai. Slaugytoja visą laiką buvo šalia, bendravimas buvo nepaprastai šiltas“, – pasakoja pacientė.

Po procedūros A. Gelumbickienė pastebėjo, kad jai lengviau kvėpuoti. „Dar reikia laiko atsigauti, bet jau dabar labai džiaugiuosi“, – sako ji ir ragina kitus pacientus pasitikėti medikais.

Irenai Lenkšienei iš Rietavo, kuri iki procedūros kartais netekdavo sąmonės, saugumo suteikė galimybė iš karto pasakyti gydytojams, jei pasijustų blogai.

„Jaučiausi labai saugiai. Žinojau, kad jeigu kas nors bus negerai, galėsiu pasakyti gydytojams“, – pasakoja I. Lenkšienė. Ji taip pat džiaugiasi pagerėjusia savijauta ir dėkoja medikų komandai.

Taiko sustiprintą priežiūrą

Pasak A. Pileckij, dar vienas naujos praktikos privalumas – galimybė anksčiau pradėti pacientus aktyvinti.

„Ankstyvas aktyvinimas svarbus vyresnio amžiaus žmonių sveikimui. Tačiau pirmiausia turime įsitikinti, kad paciento būklė stabili, nėra kraujavimo ar kitų komplikacijų“, – aiškina gydytojas.

Todėl KUL komanda iš anksto suplanavo sustiprintą pacientų stebėjimą pirmosiomis paromis. Svarbų vaidmenį organizuojant priežiūrą atliko slaugytoja Sandra Fomenko.

„Pirmoji para yra pati atsakingiausia. Slaugytojų vaidmuo čia didžiulis – svarbu ne tik stebėti paciento būklę, bet ir suteikti jam saugumo jausmą, atsakyti į klausimus. Gali puikiai atlikti procedūrą, tačiau tolesnė priežiūra yra ne mažiau svarbi“, – pabrėžia A. Pileckij.

Gydytojas primena, kad TAVI išlieka sudėtinga širdies intervencija, todėl kiekvieno paciento gydymo taktika parenkama individualiai, įvertinus galimas rizikas.

Nauja praktika taps kasdienio darbo dalimi

KUL medikai planuoja naująją praktiką taikyti ir toliau, atsižvelgdami į pacientų sveikatos būklę.

„Tai nėra vienkartinis bandymas. Norime, kad ši praktika taptų mūsų kasdienio darbo dalimi. Žinoma, ne visiems pacientams ji tiks, tačiau ten, kur galime saugiai išvengti bendrosios anestezijos, sieksime tuo pasinaudoti“, – sako A. Pileckij.

Pasak gydytojo, pirmųjų procedūrų patirtis parodė ne tik technologinės pažangos, bet ir žmogiškojo ryšio svarbą.

„Galime turėti moderniausią įrangą ir puikiai įvaldyti sudėtingas procedūras, tačiau labai svarbu ir tai, kaip pacientas jaučiasi. Ar supranta, kas vyksta, ar pasitiki mumis, ar jaučiasi saugus. Mūsų tikslas – ne tik sėkmingai implantuoti naują vožtuvą, bet ir padėti žmogui kuo lengviau grįžti į visavertį gyvenimą“, – reziumuoja KUL gydytojas intervencinis kardiologas A. Pileckij.

 

Ikona, uždaryti