Klaipėdos universiteto mokslininkai vertins ir tobulins žuvų gaudykles Baltijos priekrantėje

Klaipėdos universiteto mokslininkai vertins ir tobulins žuvų gaudykles Baltijos priekrantėje
AA

Gaudyklės jau dešimtmetį yra pagrindinis žvejybos įrankis Lietuvos priekrantėje. Tačiau iki šiol nėra patikimų duomenų, kiek mažų žuvelių, nereikalingų žvejams, kasmet į jas patenka. Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su žvejais pradėjo tyrimą, kurio metu skaičiuos, vertins ir bandys sumažinti mažų žuvų priegaudą gaudyklėse.
„Per kelerius metus priekrantės žvejyba iš esmės pasikeitė ir mūsų žinios apie naujųjų įrankių poveikį atsilieka. Kiekviena per anksti sugauta žuvis – tai prarasta būsimos kartos dalis“, – sako projekto vadovas KU mokslininkas dr. Robertas Staponkus.
 

Pirmiausia tyrėjai nustatys, kokių rūšių ir kokio dydžio žuvys patenka į dabar naudojamas gaudykles. Ypatingas dėmesys bus skiriamas priegaudai – žuvų jaunikliams, nustatyto minimalaus dydžio nesiekiančioms žuvims ir rūšims, kurių žvejai nenori sugauti. Vėliau mokslininkai išbandys pakeistos konstrukcijos gaudykles ir įvertins, kurie sprendimai tinkamiausi Lietuvos priekrantės sąlygoms.

Mažoms žuvims – galimybė ištrūkti

„Mūsų tikslas yra ne apriboti žvejybą, o padaryti ją protingesnę. Geriausias sprendimas – tas, kurį žvejai patys norės naudoti“, – pabrėžia KU jaunesnysis mokslo darbuotojas Tomas Zolubas.

Projekte bus tiriamos dviejų tipų specializuotos gaudyklės: skirtos karšiams, starkiams ir žiobriams bei strimelėms ir stintoms gaudyti. Mokslininkai numato išbandyti tokias priemones kaip vadinamieji selektyvumo langai, pabėgimo angos mažoms žuvims, skirtingo akytumo tinklo intarpai ir kiti techniniai sprendimai.

Bandymai vyks lauko sąlygomis, bendradarbiaujant su žvejais. Tyrėjai vertins, kiek pakeitimai sumažina jauniklių ir kitų nepageidaujamų žuvų priegaudą bei jų mirtingumą, ar nesumažėja tikslinių rūšių laimikis. Taip pat bus atsižvelgiama į sprendimų ekologinį poveikį ir tai, ar patobulintas gaudykles patogu naudoti kasdienėje žvejyboje.

Priekrantės žvejyba keičiasi, duomenų apie priegaudą trūksta

Ilgą laiką Lietuvos priekrantės žvejyboje vyravo statomieji tinklai, tačiau prieš dešimtmetį gerokai suintensyvėjo gaudyklių naudojimas. Jos tapo svarbiausiu priekrantės žvejybos įrankiu pagal sugaunamų žuvų kiekį.

Gaudyklėmis žvejojamos stintos, strimelės, žiobriai ir kitos verslinės žuvys, gausiai sugaunama invazinių juodažiočių grundalų. Tačiau kartu į jas patenka ir žuvų jauniklių bei kitų nepageidaujamų žuvų. Jų kiekis ir sudėtis gali skirtis priklausomai nuo sezono ir aplinkos sąlygų.

Sugautas žuvis tenka rūšiuoti, gyvybingos paleidžiamos atgal į jūrą. Projekte bus ieškoma, kaip sudaryti sąlygas mažoms žuvims ištrūkti pačioms. Tam reikia išsamesnių duomenų apie dabartinių gaudyklių priegaudą ir skirtingų konstrukcinių sprendimų veiksmingumą.

Tyrimo aktualumą sustiprina bendra Baltijos jūros žuvų išteklių būklė. Helsinkio komisijos (HELCOM) 2023 m. paskelbto bendro Baltijos jūros būklės vertinimo duomenimis, gera būklė nustatyta tik keturiems iš penkiolikos vertintų verslinių žuvų išteklių. Gera priekrantės žuvų bendrijų būklė nustatyta tik dviejuose iš dvidešimt dviejų vertintų pakrančių rajonų.

Sprendimai žvejams ir išteklių apsaugai

Tikimasi, kad išbandytus gaudyklių patobulinimus galės pritaikyti Lietuvos priekrantės žvejai. Sumažėjusi priegauda galėtų padėti išsaugoti daugiau žuvų jauniklių ir sutrumpinti laiką, kurį žvejai skiria laimikiui rūšiuoti bei gyvoms žuvims paleisti.

Projekto pabaigoje mokslininkai parengs rekomendacijas dėl specializuotos žvejybos reglamentavimo Baltijos jūros priekrantėje. Surinkti duomenys ir išbandyti sprendimai bus naudingi žvejams bei žuvininkystės valdymo institucijoms. Tyrimo rezultatus numatoma paskelbti moksliniame žurnale.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektas finansuojamas Žemės ūkio ministerijos kuruojamos Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2023–2030 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo programos lėšomis.

Ikona, uždaryti