Klaipėdos universiteto ligoninėje - pirmasis žmogus, šiemet nudegęs rankas nuo Sosnovskio barščių

Klaipėdos universiteto ligoninėje - pirmasis žmogus, šiemet nudegęs rankas nuo Sosnovskio barščių
AA

Į Klaipėdos universiteto ligoninę kreipėsi pirmasis žmogus, šiemet nudegęs rankas nuo Sosnovskio barščių. Medikai perspėja, kad leidžiant laiką gamtoje, šienaujant vertėtų saugotis šių pavojingos piktžolių.

Tiesioginis kontaktas su jomis – stiebu ar žiedais – gali baigtis liūdnai: 1-3 laipsnio odos nudegimais, skausmingomis pūslėmis, po kurių gali susiformuoti pigmentinės dėmės.

„Augalo sultyse yra cheminės medžiagos – furanokumarino. Sultys, patekusios ant odos saulės šviesoje, gali sukelti uždegiminę reakciją. Per kelias valandas po kontakto su augalu pasireiškia odos paraudimas, didelės vandeningos pūslės, kurioms plyšus susidaro ilgai negyjančios žaizdos. Kartais tokios žaizdos siekia net iki 6-7 cm. Fototoksinės medžiagos, esančios piktžolėje, padidina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams, todėl net trumpas buvimas saulėje po kontakto su augalu gali sukelti stiprias reakcijas", – sakė KUL dermatovenerologė Jolanta Česienė.

Specialistė pataria, nusideginus Sasnovskio barščiu, pažeistą vietą kuo greičiau kruopščiai nuplauti tekančiu šaltu vandeniu. Jei pūslės pratrūko ir atsirado žaizda, jei pasireiškė stipri alerginė reakcija ar nudegintas didelis kūno plotas, jei kyla temperatūra, atsivėrė didelės šlapiuojančios žaizdos – jokiu būdu negalima užsiimti savigyda Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau kreiptis į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.

Sosnovskio barščiai dažnai auga paupiuose, pievose, laukuose, tačiau sutinkami ir soduose bei daržuose. Pastebėjus šią piktžolę ir nusprendus ją nupjauti, tai reikėtų daryti labai atsargiai – dėvėti gumines pirštines, avėti guminius batus, pasirūpinti tankaus audinio rūbais ilgomis rankovėmis.