Klaipėda 4.2°C
Prieš dvi savaites „Betsafe-LKL“ metraščiuose buvo atverstas naujas lapas. Klaipėdos „Neptūno“ įžaidėjas Žygimantas Janavičius pirmasis lygos istorijoje peržengė 2000 rezultatyvių perdavimų slenkstį.
Apie šio pasiekimo įspūdingumą byloja ir tai, jog antroje vietoje esantis Mindaugas Lukauskis turi beveik 600 rezultatyvių perdavimų mažiau (1434). Iš aktyvių „Betsafe-LKL“ žaidėjų arčiausiai yra Ž. Janavičiaus komandos draugas Mindaugas Girdžiūnas (1198).
„Pats svajojau visaip, žaidžiau daug „Betsafe-LKL“, traumos sukliudė porą metų išvažiuoti. Čia nėra lengva, kai ateini jaunas. Tiek kilti, tiek išsilaikyti nėra lengva. Žiūrėsime, kada tas rekordas kris, bet jeigu kris, norėsiu labai pasveikinti tą vaikiną, nes tai bus nemažas pasiekimas“, – portalui LKL.lt sakė beveik visą karjerą Lietuvos klubų atakas organizuojantis Ž. Janavičius.
„Neptūno“ veteranas per septynerius metus pirmąsyk ant parketo praleidžia mažiau nei 20 minučių (vid. 17 min. 56 sek.). Tačiau veikiausiai tuo jis nesiskųstų – komandos vadeles tvirtai savo rankose laiko trečias efektyviausias „Betsafe-LKL“ žaidėjas, Desure‘as Buie. Jo vedama uostamiesčio ekipa, nepaisant slogesnės pastarosios atkarpos, vis dar balansuoja ties išsvajotuoju ketvertuku.
Šis susitikimas turės ir papildomą akcentą – ilgosios pertraukos metu „Betsafe-LKL“ TV studijoje bus traukiami Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) ketvirtfinalio burtai. Juose klaipėdiečiams klius vienos iš tarptautiniuose turnyruose žaidžiančių komandų iššūkis.
„Dabar iš loginės pusės, atrodytų, norėtųsi to „7bet-Lietkabelio“. Pasiūlytų „Žalgirį“, nenori, normalu. Bet nesirenkame tų varžovų, kaip jau bus, taip bus. Pernai mes buvome irgi antrame krepšelyje, dabar jau nelabai ką išsirinksi, visos komandos pirmam ketverte labai stiprios“, – teigė taurę 2016-aisiais iškovojęs žaidėjas.
Rungtynių dieną portalas LKL.lt pristato išsamų pokalbis su Ž. Janavičiumi. 35-erių krepšininkas pasidalino mintimis apie pastarąją komandos atkarpą, lemiamą metimą Kėdainiuose ir vis dar neprarastą norą ir ambicijas.
– Praeitos savaitės dvikova su „Wolves Twinsbet“ jūsų komandai buvo nesėkminga. Dar pirmame kėlinyje varžovai pabėgo taip, kad net su 40 taškų ketvirtu kėliniu pavyko skirtumą sušvelninti tik iki netriuškinamo. Kur buvo tokio prasto rungtynių starto esmė?
– Aš manau, kad mes po „lango“ grįžome šiek tiek tokie išsibalansavę. Tas „langas“ mūsų – padirbėjome, bet grįžo du žaidėjai (Martynas Pacevičius ir Nate‘as Johnsonas – LKL.lt). Jau žinojome, kas ką daro, atradome roles, bet išvažiavo Dimitrios Agravanis ir vėl reikia to laiko komandai suprasti vienas kitą. Tie patys deriniai, bet šiek tiek keičiasi situacijos, tavo žaidimo laikas, rolė ir reikia laiko adaptuotis.
„Vilkai“ dabar neblogame periode, turėjo porą pralaimėjimų. Mus griebė fiziškai, išmušė mus iš laiko kontrolės ir buvo sunku. Jie pajuto žaidimą. Pats išėjau, žiūriu, kad sunkiai sekasi rungtynės, kažkiek gal galvojau paforsuosiu, padarysiu, bet man pačiam sunkiai susiklostė. Manau, kad reikia pagirti „vilkus“, kad jie tikrai labai fiziškai mus paėmė nuo pat pradžių, parodė didelį kontaktą ir mes jo neatlaikėme.
– Ar treneris kažkiek pagyrė jus, kad sugebėjote tuo paskutiniuoju kėliniu pralaimėti garbingai?
– Ne, ką ten pagirsi. Tas 40 taškų kėlinys, žinote, yra ne krepšinis. Pasileidi ir arba tu grįžti kažkiek su 40 taškų, arba nuvažiuoji išvis žemyn. Čia pavyko įmesti tuos taškus, bet tokio žaidimo mes nenorime – bėgi, meti, spaudi. Tai yra nelaimintis krepšinis. Taip, tu gali vieną kėlinį sužaisti iš desperacijos, bet tas krepšinis vis tiek neprives tavęs prie stabilumo ir pergalių. Nelabai ką iš jo gali pasiimti.
– Vėliau važiavote į Uteną užbaigti Citadele KMT pirmojo etapo. Rungtynės abiem komandoms nieko nelėmė. Eimantas Skersis netgi gailėjo jūsų, kad jums reikėjo važiuoti dėl to per visą Lietuvą, ragino žiūrovus neiti į rungtynes. Kur buvo jūsų motyvacija, žaidžiant ir laimint prieš komandą, kurios ego tikrai turėjo būti užgautas? Galbūt komanda pažadėjo padalinti už pergalę gaunamą premiją?
– Nėra mums jokių premijyčių (juokiasi), bet mes profesionalai. Ta atkarpa nebuvo labai gera po „lango“, tai pačiai Utenai pralaimėjome namie. Jeigu nori žaisti gerai, tas pergales turi imti, nes jos prideda pasitikėjimo ir veda link geresnio supratimo. Važiavome laimėti rungtynių. Aišku, jų tas požiūris, kad neeitų žiūrovai... Pažiūrėčiau iš kitos pusės. Vis tiek yra transliacija, mūsų darbas ir jeigu tai būtų lemiamos rungtynės, nebūtų sakę „ai važiuokit, pasiimkit pergalę“.
Taip susiklostė situacija, iki kurios jie prisivedė patys, ką darysi. Būna kartais ir sezone tokių rungtynių, bet jeigu atkrintamosiose būni aštuntas ir gauni „Žalgirį“, gi nesakysi, kad užtenka būti aštuntiems. Reikia žaisti, atlikti savo darbą iki galo ir mums pavyko susikoncentruoti. Pagrindinis tikslas buvo pakelti savo moralę, pasitikėjimą prieš ateinančius sezono etapus. Pavyko, džiaugiamės pergale.
– Sugrįžtant į dar ankstesnę savaitę, kuomet įspūdingu sugrįžimu ir jūsų tritaškiu parklupdėte kėdainiečius, kitoks tų rungtynių finišas galėjo lemti visai kitą rungtynių su uteniškiais svarbą. Ar komandai atėjo to jūsų tritaškio reikšmės suvokimas?
– Aišku, žinojome ir pajuokavome, žinojome situaciją, kad pralaimėję žiūrėtume į taškų santykį, scenarijus dėliojome, žinojome ir skaičiavome. Turi būti pasiruošęs visiems scenarijams. Važiavome, laimėjome, tas metimas įkrito. Tas paskutinis kėlinys, kaip ir su „Wolves Twinsbet“, įspūdingas. Per 4 minutes atžaidėme apie 20 taškų, bet iš jo nieko nepasiėmėme. Nuvažiavome į Vilnių ir gavome tą pačią pamoką. Tas paskutinių minučių desperacinis krepšinis su spaudimu... Jis nėra pergalingas. Aišku, smagu laimėti, įkvėpti to oro, nes po pralaimėtų rungtynių ieškai kaltų, žiūri, kas ir kaip, o po laimėtų fonas šiek tiek geresnis. Gerai, kad laimėjome ten ir į Uteną važiavome 4-5 valandas žinodami, kad mes esame kitame etape. Bet važiavome laimėti.
– Sykį esate pataikęs nuo vidurio ir išplėšęs pratęsimą Kauno „Baltų“ ir Prienų „Rūdupio“ mače. Ar buvo ir daugiau panašių momentų?
– Gal ir nebuvo labai daug tų metimų. Vis tiek tas mano žaidimo stilius nėra lemiamų metimų specialisto. Pats irgi nepamenu, reikėtų pasiknaisioti giliau, gal ir teko kažkada išlyginti rezultatą ar padaryti kažką panašaus. Buvo svarbių metimų, pernai prieš „Žalgirį“ turėjome -5 ir paleidau tritaškį iš kampo, grįžtame į rungtynes, po to du pratęsimai. Tokių metimų yra svarbių ir svarbiais momentais, bet gal ne su sirena.
– Finalo ketverte nebuvote nuo 2021-ųjų. Galbūt tai būtų pirmas žingsnis link ketvertuko ir „Betsafe-LKL“ – tikslo, kurį deklaruoja komandos vadovai. Ar šiam turnyrui dedate atskirus akcentus?
– Buvo daug rungtynių, tai buvo ir pasiruošimas, komandos lipdymas, rolių ieškojimas. Lengviau gal žiūrėjome į tai, bet tos traumos, iškritimai, pora pralaimėjimų ir buvo sunku, o dabar jau ką tu ten prižiūrėsi. Lauki sekmadienio ir nežinai, ką tau ištrauks.
Žinoma, tai yra turnyras, kur komandos turi didelį šansą. Ateik geroje formoje į finalinį ketvertą ir gali laimėti trofėjų ar medalį. Norėtųsi būti tame ketverte. Tekę man ne kartą ten žaisti, tai didelis renginys, žmonių susidomėjimas, šventė, atmosfera... Dėl to ir žaidi. Labai norėtųsi, tai pridėtų pasitikėjimo tolesnėmis kovoms. Norime būti ten, bet dabar lauksime burtų ir žiūrėsime, kaip mes galime pasiruošti ir kaip mes galime praeiti tą etapą.
– Pasibaigus Citadele KMT grupės etapui, nuo dabar žaisite tik vienerias rungtynes per savaitę. Ar komanda laukė šio momento, kuomet ritmas sulėtės ir bus galima daugiau treniruotis?
– Mūsų ta komanda neturi didelės rotacijos, gal tas atsistatymas sunkus, bet aš manau, kad smagiau taip žaisti. Turėjome sunkų pasiruošimą ir, aišku, smagiau žaisti rungtynes. Kažkiek atsigavimo, kažkiek pasiruošimo. Savaitė vien treniruočių ir sunkaus darbo gal komandai ir geriau, bet žaidybinis ritmas irgi gerai. Kad ir kaip bebūtų trenerių ar kitų norais, aš esu už dvejas rungtynes per savaitę ir man tai labiau patinka.
Bet kai nėra didelės rotacijos, kažkas iškrenta su traumomis... Pats turėjau sunkų periodą, skausmą kirkšnyje, sportuoti, atrodo, negali, o vaistų išgeri ir eini į rungtynes. Tada ir pats savimi nusivylęs, nes negali gerai pasirodyti, nervai ima. Aš manau, kad dvejos rungtynės sezono metu yra geras ritmas ir jis man patinka.
Aišku, treneriai turi kitą viziją, nori dirbti, šlifuoti. Bet įsivaizduokite, jei savaitę viską šlifuoji, nuvažiuoji ir pralaimi rungtynes, visa kita savaitę vėl yra su įtampa, nervais, dar daugiau detalių, dar daugiau kažkokių pamąstymų. Tai irgi nėra lengva. Visada rasi kažkokių teigiamų ar neigiamų dalykų, bet dvejos rungtynės per savaitę profesionaliai komandai tikrai yra įmanoma. Matome, koks Eurolygos ritmas, bet ten ir sudėtys daug gilesnės ir platesnės.
– Treneris Georgios Vovoras akcentuoja intensyvų darbą treniruotėse. Ar šiame sezono taške, kuomet tik prasidėjo antrasis „Betsafe-LKL“ ratas, nesijaučiate kiek nusivarę nuo kojų?
– Per „langą“ pailsėjome, turėjome kelias laisvas dienas. Pasiruošimas tikrai buvo sunkus, po vasaros turėjau traumą, atėjau ne geriausioje fizinėje kondicijoje. Vasarą neteko daug dirbti, tik reabilituoti tą petį. Buvo didelis krūvis ir šokas kūnui. Taip, buvo sunku, bet po to kūnas adaptuojasi, pripranti prie to. Dabar krūvis vėl reguliuojamas, yra fizinio ruošimo treneris, kuris dėlioja, mato krūvius.
Sunku pasakyti, nes tai priklauso ir nuo individualių žmonių – vienam gal sunku, kitam per lengva. Sunku sudėlioti, kad visiems būtų gerai, bet aš manau, kad tie krūviai reguliuojami ir nėra tokie jau sunkūs, jog būtų sunku atlaikyti. Svarbiausia, kad komanda būtų sveika, kuo mažiau traumų, ypač didelių. Tai jau trenerių darbas. Aš jaučiuosi visai neblogai, turėjau problemų, dabar jau gerėja situacija, norisi geresnio žaidimo tiek savo, tiek komandos, ir viskas.
– Atrodo, kad papildymo tikimybė komandoje egzistuoja, greičiausiai stiprinama būtų aukštaūgių grandis. Kokio tipo žaidėjas, jūsų akimis, komandą dabar labiausiai kilstelėtų į viršų?
– Koks Kevinas Durantas, kas dar čia, gal Lonnie Walkeris? (juokiasi) Nežinau, tai trenerio vizija. Aš žaidėjas ir man sunku galvoti ir dėlioti tuos scenarijus. Net apie tai negalvojau, ar yra tokia vizija, ar taupomi pinigai kažkam labai geram ir brangiam, ar neturim tam pinigų. Žinome, ką turime padaryti ir ko iš mūsų reikalauja, darome tą. Gal treneriui ir nereikia. Žinome trenerį Šeškų, su mažiau žaidėjų jam lengviau rotuoti ir suvaldyti. Dar negaliu pasakyti, ar mes kažko ieškome, ar ne.
– Po eilės metų su jūsų didele role ir krūviu, komanda pataikė su legionieriais gynėjais – D. Buie ir Nate‘u Johnsonu – ir jūsų minutės sumažėjo. Ar jūs šį pokytį sutikot su džiaugsmu?
– Visada būdamas žaidėju, nori žaisti. Ar man būtų 35-eri, ar 48-eri – jei būčiau laiminčioje komandoje, galėčiau žaisti daug, viskas būtų gerai. Reikia suprasti, kad krepšinis keičiasi, o aš esu jau rolės žaidėjas, gal nebegaliu tos komandos tempti sunkiais momentais. Turiu savus pliusus ir minusus. Turi būti balansas, ko iš manęs reikia. Yra Desure‘as, imasi iniciatyvos, meta. Išeinu aš, gal reikia gynybą, ritmą pakeisti. Stengiuosi tai ir padaryti.
Nebuvo lengva, nes esu pripratęs žaisti ir kai tave įmeta keturioms minutėms antrame kėlinyje, po to išeini gal trečio gale ar ketvirtame, irgi sunku. Buvo sunkių momentų. Išeini, kartais nori viską imtis ant savęs, užforsuoji, padarai klaidą, imiesi už galvos. Norėtųsi ramybės, kad išpildyčiau savo rolę. Buvo gerų, buvo ir labai blogų rungtynių. Atrandu savo ritmą, teko žaisti ir antroje pozicijoje, kol iškritęs buvo Nate‘as. Dabar vėl mažesnės minutės. Reikia padaryti viską, kas būtų gerai komandai, ir aš manau, kad po truputį surandu tą gerą tempą, ritmą, kaip tai padaryti.
– Neseniai peržengėte 2000 rezultatyvių perdavimų „Betsafe-LKL“ ribą. Dabartiniame sąraše nepanašu, kad kažkas iš aktyvių ar jaunų žaidėjų galėtų kėsintis pagerinti tokį pasiekimą. Kaip manote, kiek gali laikytis toks rekordas?
– Iš dabartinių ar ateinančių žaidėjų, sunku pasakyti. Nežinai, kas bus su „Betsafe-LKL“. Gal žaisime kažkada 50 ar 60 rungtynių, rezultatyvių perdavimų traktavimas – vienur vienoks, kitur kitoks. Kažkada tai nutiks, kiekvienas rekordas yra sulaužomas. Manau, kad kažkada jis kris, bet nežinau, kokia bus kartelė, kiek ją dar pakelsiu. Kas ateis vėliau, irgi sudėtinga nuspėti.
Pats svajojau visaip, žaidžiau daug „Betsafe-LKL“, traumos sukliudė porą metų išvažiuoti. Čia nėra lengva, kai ateini jaunas. Tiek kilti, tiek išsilaikyti nėra lengva. Žiūrėsime, kada tas rekordas kris, bet jeigu kris, norėsiu labai pasveikinti tą vaikiną, nes tai bus nemažas pasiekimas.
– Pernai buvote užsiminęs, kad turėjote traumą ir buvo minčių apie karjeros pabaigą, bet po to viskas susitvarkė. Kokios mintys šį sezoną? Ar dar yra noro ir ambicijos kažką nuveikti?
– Noro tikrai yra. Suprantu, kad gal buvo kažkoks talento trūkumas, bet žaidžiau su širdimi, su noru ir jo vis dar yra.
Šio sezono komandiniai tikslai būti 3-4 vietoje, bet mano tikslas išlikti sveikam. Praeitą sezoną nepraleidau rungtynių ir tik paskutinėse nukritau ant peties, važiuodamas galvojau, kaip čia bus, ar reikės baigti, ar ne. Viskas pasibaigė gerai, esu sveikas ir šio sezono asmeninis tikslas toliau išlikti sveikam. Kilometražas jau pabėgęs (juokiasi). 35-eri metai ir yra tų nedidelių skausmelių, bet jaučiuosi fiziškai gerai. Dar yra noro, o kai komanda laimi... Prieš „langą“ buvome treti.
Dar norėtųsi pažaisti, nes jaučiu, kad dar galiu būti naudingas. Reikia išmokti, bet padėjėjas dar galiu būti šiemet ar kitais metais. Bet jau ateina apmąstymai. Kad ir ką bedarytum – gali ir 50 procentų tritaškius mesti, jei rizikuos, ir pelnyti po 12 taškų – bet vis tiek jau nekilsi aukštyn. Rasti motyvacijos kabintis taip, kaip tai daro 25-erių metų žaidėjai – eina keliais, viskuo – kartais sunku. Žinai, kad lubos jau yra ir tavo vienintelis kelias yra žemyn. Bet aš vis tiek dar noriu būti šitame lygyje. Sportuoju papildomai, žinau savo silpnąsias vietas ties kūnu, jį prižiūriu, dirbu. Dar norisi žaisti, nes tai smagus darbas, daug emocijų, daug gero pykčio, nervų ir energijos išliejimo, kuris man patinka. Dar turiu šiek tiek noro. Kaip viskas susidėlios, žiūrėsime ateityje.
– Sekmadienį vykstate į Kauną, kausitės su „Žalgiriu“. Pirmajame rate jūsų tarpusavio rungtynės „Neptūnui“ baigėsi triuškinančiu pralaimėjimu. Žalgiriečiai atvažiuoja po pergalės Madride prieš „Real“. Ką galite padaryti kitaip, nei darėte patys anksčiau, ar „Real“ ketvirtadienį, kad turėtumėte šansą laimėti?
– Dar turėsime šiokią tokią analizę su treneriu. Prieš „Žalgirį“ sunku ieškoti silpnų vietų. Jų fiziškumas, rotacija, greičiai... Sunku prieš tokias komandas. Turi mesti kažkokį džokerį, riziką ir bandyti juos nustebinti. Priklausys ir nuo jų atsidavimo rungtynėms.
Manau, mes turime būti pasiruošę fiziškai. Jų priekinė linija lipo mums per galvas, rinko kamuolius, antrus šansus. Keitimosi gynybą, kai ten dideli kūnai, sunku atakuoti ir surasti missmatchus (nelygias dvikovas – LKL.lt). Turime būti tam pasiruošę. Manau, kad vis tiek važiuojame laimėti ir kovoti. Bus įdomu. Ta komanda yra viena vedančių Europoje su savo fizišku krepšinio stiliumi. Norisi su jais žaisti, atiduoti visas jėgas, kad to užtektų pergalei.
