Klaipėda 5.5°C
Lietuvos nacionalinė vyrų rankinio rinktinė iškovojo teisę rungtyniauti 2022 m. Europos čempionato finaliniame etape ir pirmą kartą nuo 1998 m. vėl pateko tarp elitinių Senojo žemyno komandų.
Tačiau pergalių džiaugsmą temdo finansinės problemos, kurios atsirado politikams pakeitus sporto finansavimo tvarką. Europos čempionatas Vengrijoje ir Slovakijoje vyks sausio mėnesį.
Tuo tarpu pinigai, skirti aukšto meistriškumo programoms, pagal dabartinę tvarką federacijas pasieks tik kitų metų balandžio mėnesį.
Sportininkai tai vadina absurdu ir sporto žlugdymu, nes tokia finansavimo tvarka ne tik kad neatitinka įvairių sporto šakų varžybų kalendoriaus, bet ir padaro sportininkus įkaitais, kuomet net ir patekus į čempionatus, sportininkai į juos vykti negali dėl lėšų trūkumo. Lietuvos rankinio federacija (LRF) mokesčius už dalyvavimą finaliniame Europos čempionato etape turi mokėti jau dabar – spalio ir lapkričio mėnesiais. Šiuo metu reikalingos išlaidos ir rinktinės aprūpinimui, treniruočių stovykloms bei draugiškoms rungtynėms, žaidėjų kelionėms iš klubų į rinktinę ir atgal. Rinktinės pasirengimui reikalinga suma apie 70 tūkst. eurų.
„Atsidūrėme aklavietėje. Ieškotume galimybės pasiskolinti, bet ir čia nepalikta jokia galimybė – grąžinti ar padengti šių metų sąskaitas kitų metų aukšto meistriškumo programos pinigais negalima. Ieškoti rėmėjų taip pat sudėtinga, nes įstatyminė bazė neskatina sporto rėmimo. Šiuo metu rėmėjų, mecenatų neliko, yra tik reklamos pirkėjai. O parduoti reklaminius plotus irgi nėra lengva, kai nežinai, kas transliuos Europos čempionato rungtynes, ar galima bus rėmėjams reklamuotis ir pan. Valstybinėms įmonėms buvo uždrausta remti. Pakeitus loterijų įstatymą, pastarosios bendrovės irgi nenorės remti, nes pinigus teks pervesti į valstybės biudžetą, o ne skirti tiesiogiai sportui. Vargu ar po mokestinių pakeitimų galės padėti ir LTOK, kuris anksčiau skirdavo dalį sporto šakos plėtrai skirtų lėšų kitiems metams. Akivaizdu, kad valstybinė sporto finansavimo tvarka nėra gera“, – teigia LRF generalinis sekretorius Miglius Astrauskas.
Pasak jo, finansavimo sąlygos nuolatos kinta ne sportininkų naudai, neužtenka net ir per įvairias programas skiriamų lėšų. Pavyzdžiui, LRF šiemet aukšto meistriškumo programai iš valstybės gavo 118 tūkst. eurų, vėliau dar papildomai buvo skirta 25 tūkst. eurų. Nors vien LRF aukšto meistriškumo programoje buvo numatyta 581 tūkst. eurų poreikis. Nežiūrint į menką valstybės finansavimą LRF šiemet yra numačius dalyvavimą aštuoniuose pasaulio ir Europos čempionatuose, kuriuose suplanuotas apie 160 įvairaus amžiaus rankininkų ir rankininkių dalyvavimas.
„Europos merginų jaunių U17 čempionatą Klaipėdoje organizavusi Lietuvos rankinio federacija iš viso šiemet sugeneravo ir patyrė jau virš 600 tūkst. eurų išlaidų. O iš valstybės biudžeto aukšto sportinio meistriškumo programai gauta tik 143 tūks. eurų, – tvirtina M. Astrauskas. – Be visų patiriamų išlaidų rinktinių pasirengimui ir dalyvavimui varžybose, LRF turi pati pirkti ir televizijos transliacijų teises, kad visuomeninis transliuotojas galėtų transliuoti Lietuvos rinktinių rungtynes užsienyje. Pati LRF apmoka filmavimo, transliacijų, anonsų, reklamos gamybos ir kitas išlaidas. Tuo tarpu kitose Europos šalyse televizijos šias išlaidas federacijoms padengia už įgytas teises transliuoti. LRF lėšomis buvo apmokamos ir EHF Čempionų lygos rungtynių transliacijos, kuriose sėkmingai žaidžia Lietuvos rankininkai ir taip garsina Lietuvą bei prisideda prie rankinio populiarinimo mūsų šalyje.“
Po paskutinės sporto reformos LRF valstybinis finansavimas sumažėjo 25-30 procentų ir toliau mažėja. Nors šiuo metu Lietuvos rankinio federacijos rezultatai yra geriausi per pastaruosius 20 metų, bet valstybinis finansavimas yra mažiausias per tą patį laikotarpį.
„Toks finansavimo modelis verčia sporto federacijas klimpti į skolas, kai rinktinei patekus į Europos ar pasaulio čempionato finalinius etapus, ženkliai padidėja išlaidos. Baiminamės, kad istorija pasikartos. Iki šiol esame priversti mokėti skolas už dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, vykusiuose prieš du dešimtmečius. Į skolas federacijai teko įklimpti, kai 1997 m. pasaulio vyrų rankinio čempionate Japonijoje buvo užimta 10 vieta, o prieš tai vykta žaisti atrankos turnyro rungtynių į Australiją. Skolas dar padidino dalyvavimas 1998 m. Europos vyrų čempionate Italijoje, kur užimta 9 vieta bei tais pačiais metais Lietuvos merginų jaunimo rinktinės iškovoti pasaulio čempionato sidabro medaliai Kinijoje. Užimtos aukštos vietos neatpirko tolimų kelionių“, – pasakoja anksčiau Lietuvos rinktinės treneriu dirbęs M. Astrauskas.
Atsižvelgdama į šiuos išdėstytus faktus, LRF kreipiasi į sporto politiką formuojančius politikus ir ragina numatyti, kad dalyvavimą Europos ir pasaulio čempionatuose finansuotų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tiesiogiai ar per Lietuvos sporto centrą. O federacijos rūpintųsi sportininkų ir rinktinių pasirengimu čempionatams, talentų identifikavimu ir jų ugdymu, trenerių kvalifikacijos kėlimu, sporto šakos plėtra, treniravimo sistemos tobulinimu ir t.t. Būtent tokia sistema yra daugelyje Europos valstybių.
„Taip būtų sąžiningiau. Nes Europos ir pasaulio čempionatų vykdymo sistema yra nevienoda. Vienose sporto šakose tai reikalauja labai didelių resursų, kitose ne. Vienose sporto šakose čempionatai vyksta divizionais, kitose reikia praeiti 2-3 atrankos etapus, kad patektum į finalines varžybas. Vienose čempionatas ar atrankos etapas įvyksta tik vieną savaitgalį, kitose reikia sukviesti sportininkus į kelis „langus“ per metus. Vieni čempionatai vyksta šalia Lietuvos – Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje kaimyninėje valstybėje, tuo tarpu kiti čempionatai vyksta tolimuose kraštuose ir kelionės kainuoja kelis ar keliolika kartų brangiau“, – sako M. Astrauskas.
Sporto federacijų siūlymu, ŠMSM ar Lietuvos sporto centras centralizuotai galėtų pigiau pirkti paslaugas ir inventorių, juos užsakant dideliais kiekiais ir taip sutaupant sportui skirtas lėšas. O tai apima daugelį sportininkams reikalingų paslaugų – kelionių bilietai, transporto paslaugos, sportinės aprangos, inventorius, draudimas ir kita. ŠMSM šiuo atveju galėtų ir geriau kontroliuoti sportui skirtų lėšų panaudojimą.
„Siūlome, kad po loterijų įstatymo pakeitimų būtent ta dalis lėšų, kuri tekdavo LTOK, o dabar bus nukreipta į valstybės biudžetą, galėtų būti panaudojama Lietuvos rinktinių dalyvavimui Europos ir pasaulio čempionatuose ir tuo pačiu šalies garsinimui, o ne išdalinta neaiškiems projektams ar programoms. Taip paskatintų federacijas burti kuo daugiau rinktinių, nes be lėšų negalime formuoti jaunių, jaunimo rinktinių ir taip auginti pamainą. O kai kurios komandinių sporto šakų federacijos dėl trūkstamų lėšų net negali suformuoti nacionalinių rinktinių“, – teigia M. Astrauskas.
