Grįžti į naujienas

Sausio 15-ąją – Kretingoje iškilmingai pradedami Jurgio Pabrėžos metai

#KLAIPĖDOS KRAŠTAS
Sausio 15-ąją – Kretingoje iškilmingai pradedami Jurgio Pabrėžos metai
Data
Autorius
Kategorija
KLAIPĖDOS KRAŠTAS
Žymos
RAJONAS | KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖ
Dalintis
Facebook | El.paštu

2021 m. sausio 15 d. Kretingoje įvyks mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtų metų atidarymas.

Minėjimas bus pradedamas prie J. A. Pabrėžos paminklo Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje, po to vyks pagerbimo ceremonija Kretingos senosiose kapinėse prie J. A. Pabrėžos kapo antkapinės koplyčios. Minėjimą inicijavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu planu siekiama paminėti mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) 250-ąsias gimimo metines ir pristatyti visuomenei jo palikimą bei atskleisti nuopelnus Lietuvos mokslo raidai, švietimui ir dvasinės kultūros puoselėjimui.

2021- ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais 

 

Jurgis Ambraziejus Pabrėža – įžvalgus mokslininkas, jautriasielis gydytojas, didis savo krašto istorijos mylėtojas, minias uždegantis oratorius ir dvasininkas, kuris savo gyvenimą ir talentą paskyrė tarnauti žmonėms.

Kunigas pranciškonas Jurgis Ambraziejus Pabrėža, 19 amžiaus botanikas, pedagogas, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvis, žemaičių raštijos veikėjas ir mokslo terminijos kūrėjas, gydytojas ir farmacininkas įnešė ypač svarų indėlį į Lietuvos mokslą, švietimą, socialinį bei dvasinį gyvenimą.

J. A. Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večių kaime Skuodo rajone. 1786–1791 m. mokėsi Kretingos gimnazijoje, apie 1791–1794 m. studijavo mediciną, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiojoje mokykloje (Vilniaus universitete). 1794 m. dalyvavo Tado Kosciuškos sukilime ir po to į medicinos studijas Vilniaus universitete nebegrįžo. 1794 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, 1796 m. įšventintas kunigu. Buvo vikaras Šiluvos 1796–1798 m., administratorius Raudėnų 1798–1800 m., Tverų 1800–1802 m, Plungės 1802–1807 m., parapijose, 1807–1817 m. – altarista Kartenoje. Garsėjo kaip pamokslininkas, liaudies medicinos žinovas ir gydytojas. 1816 m. gruodžio 7 d., būdamas 45-erių metų amžiaus, Jurgis Pabrėža įstojo į Kretingos Trečiąjį pranciškonų (tretininkų) ordiną, po metų pabaigęs noviciatą 1817-ųjų gruodžio 9 dieną, iškilmingai davė amžinuosius įžadus, gavo tėvo Ambraziejaus vardą ir gyveno bernardinų vienuolyne, kur atsidėjo homiletikai, botanikai, lituanistikai, pedagogikai, medicinai ir kitai veiklai iki pat savo mirties 1849 m.

Šiandien apie Jurgį Pabrėžą daugiausiai rašoma, kaip apie botaniką, kurio darbai lietuvių–žemaičių kalba turi didžiausią išliekamąją vertę. Tačiau jo palikimas daug platesnis: apie 50 darbų botanikos tema, lotynų–lietuvių kalbų botanikos žodynas, augalų morfologijos lietuvių terminų žodynas, apie 800 augalų rūšių herbariumas, pirmasis lietuvių kalba parašytas 166 psl. geografijos vadovėlis, geografijos terminų žodynas, 17 rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas, medicininių terminų žodynas, lotynų kalbos vadovėlis, apie 250 pamokslų visais žmogaus gyvenimo ir tikėjimo klausimais, savotiškas filosofinis veikalas „Ryžtai“, kuriame sistemino savo gyvenimo principus. Jis mokėjo lotynų, graikų, lenkų, lietuvių, rusų, baltarusių ir vokiečių (šiek tiek) kalbas, skaitė daug įvairios literatūros ir užsirašinėjo visa, kas jį domino bei svarbius patarimus iš kitų mokslininkų darbų, taip pat kruopščiai užsirašinėjo savo atradimus.

2008 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Taislius augyminis“ rankraštis buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektas.

XIX a. I pusėje Kretingos bernardinų vienuolyne kun. J. A. Pabrėža su mokiniais (Simonu Grosu, Juozapu Butavičiumi, Simfronijumi Žabakevičiumi) žemaičių kalbos pagrindu sukūrė lietuvių bendrinės kalbos projektą – Neformalią lituanistinę bendrinės kalbos mokyklą, kuri savo mastu neturėjo lygių Lietuvoje. Deja, šios idėjos nebuvo įgyvendintos. 2019 metų rugsėjį šiai Neformaliai lituanistinei kalbos mokyklai įteiktas UNESCO Lietuvos nacionalinio dokumentinio paveldo registro „Pasaulio atmintis“ liudijimas.

J. A. Pabrėža 1831–1834 m parašė pirmąjį lietuvišką (žemaitišką) geografijos vadovėlį Geograpyje (Źemiuraszts), kurio rankraščio perrašas skelbiamas 2019 m. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Geografija.

J. A. Pabrėža yra reikšmingos dvasinės literatūros ir stambių pamokslų rinkinių, tokių kaip Mokslós Rodąs Ko reyk Noręt Geró smerczió nóumyrty (1844 m.), Rekólekcyjys dwasiszkas i tris dyinas padalitas (1846 m.); Parkratymas tąn sąuźines (1846 m.), Kninga -Tóræti sawiey Kozonius ónt nekóriu Nedielys Dyinu (1822 m.) Pamoksłay Wayringosy Materyjosy ir kt. autorius. Jo rankraštinis paveldas saugomas Lietuvos atminties institucijose, šiandien sėkmingai tarnauja mokslinio pažinimo tikslams ir yra publikuojamas.

J. A. Pabrėžos gyvenimas ir veikla nušviesta Viktoro Gidžiūno monografijoje Ambroziejus Pabrėža – Šv. Pranciškaus dvasios sūnus, moksliniai darbų tyrinėjimai paskelbti Giedriaus Subačiaus studijoje J. A. Pabrėžos žemaičių kalba, Antano Salio, Vaclovo Biržiškos ir kt. veikaluose.

 2005 metais J. Pabrėža, kartu su Kretingos įkūrėju Jonu Karoliu Chodkevičiumi bei Kretingos savininku, pirmosios vidurinės mokyklos įkūrėju, mūrinės statybos mieste pradininku Ignacu Jokūbu Masalskiu tapo pirmaisiais Kretingos rajono Garbės piliečiais.

J. A. Pabrėžos atminimas įamžintas senosiose Kretingos kapinėse, kuriose prie centrinio tako esančio jo kapo, XIX a. pabaigoje paženklinto granitiniu kryžiumi, stovi neogotikos stiliaus mūrinė koplyčia, puošta bokšteliais ir subtiliomis angelų skulptūromis.