Klaipėda 18.1°C
Rugpjūčio 26 d. Kuršių nerijoje (Smiltynėje) prasidėjo Pasaulio paveldo klimato pažeidžiamumo indekso seminaras. Tai pirmasis atvejis, kai klimato pažeidžiamumo indekso (angl. Climate Vulnerability Index (toliau – CVI)) metodas bus pritaikomas Lietuvos paveldo vertybėms.
Seminaras įgyvendinamas remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vykdoma 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo kultūros programa. Projekto „Kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai indeksas“ tikslas – nustatyti CVI rodiklius ir parengti priemones dviem UNESCO pasaulio paveldo vertybėms – Kuršių nerijai ir Reruso – kalnakasybos miesto ir jo periferijos (Norvegijoje) vietovei.
Pastarąjį dešimtmetį ypač stipriai reiškiasi ekstremalūs klimato reiškiniai, įskaitant kylančią temperatūrą, jūros lygį, kritulių kiekį, didėjančią pakrančių eroziją, sausrą, žmonių migraciją. CVI yra nauja metodika, sukurta siekiant greitai įvertinti klimato poveikį – tiek išskirtinei visuotinei vertei (IVV), tiek susijusiai bendruomenei (vietinei, regioninei ir tarptautinei) ir visų rūšių pasaulio paveldo vertybėms – gamtos, kultūrinėms ar mišrioms.
Kuršių nerijoje vykstančiose dirbtuvėse pakviestos dalyvauti suinteresuotos visuomenės grupės: Kuršių nerijos valdytojo atstovai, klimato kaitos ir pasaulio paveldo ekspertai, vietos savivaldos, bendruomenės. Tikimąsi tai padės stiprinti Lietuvos gebėjimą įvertinti būsimus klimato pažeidžiamumus kultūros paveldui, kaupti duomenų rinkinius apie klimato prognozes pasaulio paveldo vietovėje ir stiprinti bendradarbiavimą prisitaikant prie klimato kaitos. CVI projekto pabaigoje bus parengta išsami rezultatų ataskaita.
Rugpjūčio 21-23 d. tokios pat praktinės dirbtuvės įvyko ir Reruse. Lietuvos delegaciją seminare sudarė Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Sigita Bugenienė, Aplinkos ministerijos Klimato kaitos grupės vyr. specialistė Marilė Kosaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistė UNESCO klausimams Justė Zavišaitė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė.
Seminarą Norvegijoje vedė James Cook universiteto (Australija) mokslininkai, CVI metodo autoriai – profesorius Scott Heron ir ilgametis Australijos Didžiojo barjerinio rifo pasaulio paveldo vietos valdytojas, atsakingas už vertybės biologinės įvairovės išsaugojimą, Jon Day.
Seminaro metu nustatytos svarbiausios klimato grėsmės iki 2070 m. Atsižvelgiant į Reruso kultūrinio kraštovaizdžio vertes, kurias sudaro išskirtinė kalnakasybos kultūra ir žinios, ypatingos klimato sąlygos, topografija ir maršrutai, buvo įvardintos gyvenimo būdo kaitos, tradicinių žinių, šiltėjančio klimato, kuris keičia kraštovaizdžio atpažįstamumą, augmenijos kaitos, populiacijos mažėjimo ir kt. grėsmės. Visgi, trys pagrindiniai klimato veiksniai kelia didžiausią pavojų Reruso vertybei – tai kylančios temperatūros tendencijos, ekstremalūs kritulių reiškiniai ir ledo / sniego dangos pokytis. Visų seminaro dalyvių bendru sutarimu nustatytas aukštas IVV pažeidžiamumo indeksas, rodantis galimą daugumos verčių esminį pasikeitimą. Įvertintos bendruomenės pastangos prisitaikyti, pripažįstant pakankamą bendruomenės prisitaikymo gebėjimą. Prieita išvados, kad klimato poveikis vis labiau prisidės prie daugybės Reruso miesto ir jo aplinkos socialinių, ekonominių, kultūrinių aspektų, įskaitant infrastruktūros pokyčius ir besikeičiančių gamtos ir kultūros resursų naudojimo praktikos.
Norvegija per pastaruosius metus atliko du Norvegijos pasaulio paveldo CVI vertinimus – Vegos archipelago ir Bryggen. Projekto partneriai – Norvegijos kultūros paveldo direktoratas, Norvegijos meteorologijos institutas, Pasaulio paveldo vietovės vietos valdytojai bei James Cook universitetas (Australija).
„Klimato kaita įvairiose vietose skirtingai veikia kultūros ir gamtos paveldą. Seminaras Reruso mieste, kuriame dalyvavo bendruomenės nariai, mokslininkai, vietos valdytojų atstovai, atskleidė didžiausias grėsmes šio kultūrinio kraštovaizdžio Pasaulio paveldo vertybėms. Laukiame mūsų bendro darbo kartu su Lietuvos partneriais įvertinant Kuršių nerijos klimato pažeidžiamumą“ – dalijasi profesorius Scott Heron – vienas iš CVI metodo autorių.
Pasaulio paveldo klimato pažeidžiamumo indekso seminaras Kuršių nerijoje vyks iki rugpjūčio 30 dienos.
