Klaipėda 11.1°C
Augant biometano gamybai Europoje, vis svarbesnis tampa klausimas, kaip šį atsinaujinantį kurą efektyviai pristatyti vartotojams. Ypač tiems sektoriams, kuriuose mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sudėtingiausia – laivybai ir sunkiajam kelių transportui. Vienas iš sprendimų – jau veikianti AB „KN Energies“ valdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūra, atverianti galimybes sujungti biometano gamintojus su naujomis vartotojų rinkomis.
Esamos dujų infrastruktūros vaidmenį biometano rinkos plėtroje akcentuoja ir Europos Sąjungos (ES) energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) savo 2026 m. dujų rinkos dekarbonizacijos ataskaitoje. Joje pabrėžiama, kad biometanas yra viena brandžiausių atsinaujinančių dujų rūšių, o galimybė jį integruoti į esamą dujų infrastruktūrą leidžia jau šiandien prisidėti prie energetikos sektoriaus dekarbonizacijos.
ES biometano rinka auga, tačiau potencialas dar neišnaudotas
Naujausi Europos biodujų asociacijos (EBA) ir „Gas Infrastructure Europe“ (GIE) duomenys rodo spartų Europos biometano sektoriaus augimą. 2026 m. antrojo ketvirčio pabaigoje biometano gamybos pajėgumai Europoje pasiekė 8,2 mlrd. kubinių metrų per metus – per metus jie padidėjo daugiau kaip 1 mlrd. kubinių metrų, arba 17 proc. Europoje veikė 1 975 biometano gamybos įrenginiai, o per metus pradėti eksploatuoti 327 nauji įrenginiai. Šie duomenys rodo, kad biometano gamybos infrastruktūra Europoje nuosekliai plečiasi ir sudaro prielaidas platesniam šio atsinaujinančio kuro panaudojimui.
Nepaisant augimo, dabartinės gamybos apimtys išlieka gerokai mažesnės už ES užsibrėžtą mastą. 2022 m. pristatytame ES energetinės nepriklausomybės stiprinimo strateginiame plane „REPowerEU“, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir spartinti perėjimą prie švarios energijos, numatyta ambicija – iki 2030 m. pasiekti 35 mlrd. kubinių metrų metinę biometano gamybą. ACER taip pat pažymi, kad didesnė vietinė biometano gamyba gali prisidėti ne tik prie dekarbonizacijos, bet ir prie energetinio saugumo, mažindama priklausomybę nuo išorės dujų tiekėjų.
Rinkos plėtrai svarbi ne tik gamyba. ACER tarp aktualių klausimų išskiria gamybos sąnaudas, žaliavų prieinamumą ir tarpvalstybinės prekybos kliūtis. Tarpvalstybiniu mastu prekiaujami biometano sertifikatų kiekiai šiuo metu sudaro tik apie 5 proc. ES biometano gamybos, todėl sklandesnė prekyba ir sertifikavimo sistemų suderinamumas yra svarbios tolesnės rinkos plėtros sąlygos.
BioSGD suteikia biometanui galimybę pasiekti transportą
Biometanas savo cheminėmis savybėmis yra suderinamas su gamtinių dujų infrastruktūra ir gali būti tiekiamas į bendrą dujų sistemą. Taikant sertifikavimo ir masės balanso principą, sertifikuoto biometano tvarumo charakteristikos gali būti susiejamos su atitinkamu fiziniu suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekiu terminale.
Masės balanso sistema leidžia naudotis integruota dujų infrastruktūra, kartu užtikrinant tvarumo charakteristikų atsekamumą ir išvengiant dvigubos apskaitos. ACER išskiria tvarumo įrodymų (angl. Proof of Sustainability) ir kilmės garantijų (angl. Guarantees of Origin) reikšmę biometano rinkos veikimui.
Toks modelis leidžia SGD terminalams atlikti papildomą funkciją – sujungti dujų sistemą su bioSGD logistika ir transporto sektoriaus vartotojais, visų pirma laivybos sektoriaus dalyviais.
Būtent šiam sektoriui šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas reikia mažinti jau dabar, nors dalis alternatyvių degalų technologijų ir joms reikalingos infrastruktūros dar tik plėtojama. Biometano pranašumas šiame kontekste yra galimybė jį integruoti į jau veikiančią gamtinių dujų ir SGD infrastruktūrą. Sertifikuotas biometanas ir bioSGD yra vieni iš šiuo metu prieinamų sprendimų laivybos ir sunkiojo kelių transporto sektoriuose naudojamų degalų ŠESD intensyvumui mažinti.
Klaipėdos SGD infrastruktūra – svarbi bioSGD tiekimo grandinės jungtis
Klaipėdos SGD terminalas ir SGD paskirstymo stotis turi atitinkamus sertifikatus, leidžiančius taikyti biometano skystinimo ekvivalentu modelį ir dalyvauti bioSGD tiekimo grandinėje. Taikant šį modelį, fizinis SGD kiekis terminale susiejamas su sertifikuoto biometano tvarumo charakteristikomis, kurios pagal masės balanso principą priskiriamos atitinkamam SGD kiekiui, taip jį apskaitant kaip bioSGD.
Ši galimybė svarbi ne tik energetikos sektoriui, bet ir Klaipėdos uostui. Augant laivybos sektoriaus poreikiui mažinti ŠESD emisijas, galimybė uoste apsirūpinti bioSGD didina jo patrauklumą laivybos bendrovėms ir stiprina konkurencines pozicijas tarp regiono uostų. Biometano skystinimo paslauga Klaipėdos SGD terminale jau yra praktikoje taikomas sprendimas – ji teikiama nuo 2025 m. spalio mėnesio. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį Klaipėdos SGD terminale atlikta 12 biometano skystinimo ekvivalentu operacijų, kurių bendra apimtis siekė apie 360 GWh bioSGD. Tai energetine verte prilygsta maždaug 30 tūkst. tonų jūrinio dyzelino, naudojamo kaip laivų kuras. Po biometano skystinimo operacijos Klaipėdos SGD terminale bioSGD gali būti perkraunamos į laivus ir naudojamos jų bunkeravimui arba transportuojamos į kitus uostus tolimesniam vartojimui sausumos transporte.
Atskirai biometano skystinimo galimybės plėtojamos ir Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje. 2026 m. pradžioje Klaipėdos SGD paskirstymo stočiai suteiktas biometano skystinimą leidžiantis sertifikatas, o 2026 m. rugpjūčio 26 d. joje sėkmingai atlikta pirmoji operacija. Jos metu bioSGD buvo pakrautos į autocisterną. Taigi Klaipėdos SGD paskirstymo stotis sudaro galimybes bioSGD tiekti mažos apimties SGD logistikos grandinėje, įskaitant tiekimą kelių transportu.
Klaipėdos SGD infrastruktūros reikšmė didėja kartu su biometano gamybos apimtimis. Gamintojams galimybė biometano tvarumo charakteristikas perkelti į bioSGD tiekimo grandinę išplečia potencialių vartotojų ir geografinių rinkų ratą. Laivybos ir sunkiojo kelių transporto sektoriams tai sudaro sąlygas naudoti sertifikuotą atsinaujinantį kurą, pasitelkiant jau veikiančią SGD tiekimo infrastruktūrą ir taip prisidedant prie ES bei nacionalinių tvarumo tikslų įgyvendinimo.
Klaipėdos SGD terminalo ir SGD paskirstymo stoties patirtis rodo, kad energetikos infrastruktūros vertė šiandien matuojama ne tik jos gebėjimu užtikrinti patikimą energijos tiekimą. Ne mažiau svarbus tampa lankstumas – galimybė prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių ir atverti naujus kelius atsinaujinančiam kurui.
Augant biometano gamybai ir griežtėjant transporto sektoriaus dekarbonizacijos reikalavimams, konkurencinį pranašumą įgis tie rinkos dalyviai, kurie gebės sujungti gamintojus, infrastruktūrą ir galutinius vartotojus. Klaipėda jau šiandien turi tam reikalingą pagrindą.
