Koronaviruso baimė kas penktą poilsiautoją gins toliau nuo pilnų paplūdimių - apklausa

Saulės ir gerų orų išsiilgę poilsiautojai iš paskutiniųjų stengiasi sutilpti į paplūdimius. Tačiau perpildyto pajūrio ar paežerių vaizdai gąsdina kas penktą Lietuvos gyventoją – tiek jų poilsiui prie vandens telkinių šią vasarą yra pasiryžę ieškoti nuošalesnių vietų, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

„Nors griežti nurodymai išlaikyti atstumą yra virtę rekomendacijomis, paplūdimiuose ne visuomet tą galima daryti dėl didelio žmonių skaičiaus. Faktas, kad kas penktas šalia vandens planuojantis ilsėtis žmogus ieškos kitos erdvės rodo, jog nemenka dalis gyventojų jaučia didelį neapibrėžtumą dėl tolesnės pandemijos eigos. Vis dėlto, jiems reikėtų atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų“, – sako M. E. Goliančik.

Apklausos duomenimis, nuošaliau nuo kitų poilsiautojų yra linkę laikytis moterys (23,3 proc.) negu vyrai (21 proc.). Pagal amžių daugiau privatumo pageidautų jaunesnio amžiaus asmenys, atitinkamai 22,5 proc. amžiaus grupėje nuo 18 iki 25 metų ir 25,5 proc. grupėje, kurios amžius 26-35 metai. Tarp 56 metų ir vyresnių gyventojų nuošalesnės vietelės dairytųsi 20,7 procento.

 

Vasarą šalia vandens leidžiamą laiką neretai apkartina neatsargus elgesys ir įvairios traumos. Dažniausiai susižalojama šokant į vandenį nuo lieptelių ar įsiduriama, įsipjaunama, susimušama vaikštant dugnu.

„Ten, kur įrengti oficialūs, nuolat prižiūrimi paplūdimiai, situacija daug aiškesnė: dugnas yra apžiūrėtas, išvalytas ir saugus. Dideliuose paplūdimiuose budi gelbėtojai, kurie gali suteikti pagalbą nutikus nelaimei. Pasirinkus ypač nuošalią vietą būtina asmeniškai įsitikinti, kad dugnas nedumblinas, jame nėra sužeisti galinčių dalykų, tokių kaip stiklo šukės, nuolaužos, stambūs akmenys ar vinys. Tokioje vietoje jokiu būdu negalima stačia galva šokti tiesiai į vandenį. Įsitikinkite, koks vandens telkinio gylis ir ar jis atitinka jūsų plaukimo įgūdžius“, – pataria ekspertas.

Šiemet sausį-gegužę šalies ugniagesiams gelbėtojams su besimaudančiais darbo padaugėjo 23 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai – jie į iškvietimus vyko net 144 kartus. Daugiausiai skaudžių nelaimių įvyko Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Nuošalesnėje vietoje gali būti sunkiau prisikviesti pagalbą ir jai užtruktų laiko atvažiuoti. Tačiau net jei krantas atrodo švarus, o gylis saugus, rekomenduojama gerai įsidėmėti kelią iki poilsio vietos: tikslų vietovės pavadinimą, pagrindinius posūkius, kitus didesnius, ryškesnius objektus.

M. E. Goliančik atkreipia dėmesį, kad būtent tarp didmiesčių gyventojų didžiausia (23,7 proc.) dalis pasiryžusių šalintis kitų poilsiautojų. Mažesniuose miestuose ir vietovėse tokių yra mažiau, atitinkamai 20,4 ir 21,7 proc.

„Tikėtina, kad vietos gyventojai kur kas geriau pažįsta saugias ir ne tokias saugias poilsiui vietas. Tačiau iš toliau atvažiuojantys gyventojai, pamatę tankiai nugultą krantą, gali nuspręsti paieškoti erdvės nuošaliau ir pasirinkti abejotiną variantą, taip pat nemokėti nusakyti, kur bent kiek tiksliau jie yra“, – sako ekspertas.

Atsiskyrus nuošaliau draudikai pataria atidžiai stebėti artimųjų savijautą, saugotis tiesioginių saulės spindulių, nerizikuoti vandenyje, nes gresiančios nelaimės požymiai gali būti labai skirtingi. Saulės ar šilumos smūgį patyręs, dehidratavęs žmogus gali tapti vangus, o vėliau net prarasti sąmonę. Tuo tarpu panikuoti pradėjęs skęstantysis nebūtinai sugebės garsiai sušukti ar bent iškelti rankas virš vandens – pastarasis veiksmas, beje, dar labiau skandina.

„Pagrindinis saugiklis siekiant išvengti nelaimės, yra mūsų pačių elgesys. Ar mes sugebame įvertinti aplinką ir sąlygas, ar esame dėmesingi artimiesiems, ar pernelyg nerizikuojame, nepiktnaudžiaujame svaigiaisiais gėrimais. Vis dėlto, net ir būdami atsargūs turime būti pasiruošę planui B, jei tektų prašyti pagalbos iš šalies“, – konstatuoja M. E. Goliančik.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa vyko gegužės 18-27 dienomis. Joje dalyvavo 1012 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.