Klaipėda 5.4°C
Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas šiuo metu išgyvena psichologinę krizę, kai pernai tokių buvo trys iš dešimties. Psichologai tai sieja su Ukrainoje vykstančiu karu, fizinio nesaugumo ir ekonominio neužtikrintumo būsena. Specialistai sako, kad padėti sau ir aplinkiniams gali tik sveikas ir stabilus žmogus. Jie siūlo tokius pusiausvyros palaikymo būdus, kaip bendravimas, sportas, miegas, gamta, maži malonumai, hobi, skaitymas, televizija, bet primena, kad būtina išlaikyti gąsdinančios informacijos apie karą ir pozityvios informacijos pusiausvyrą.
Daugėja stresuojančių
Lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius auga. Šiuo metu psichologinę krizę išgyvena 42,2 proc. šalies gyventojų ir tai yra 12,5 proc. daugiau nei panašiu metu pernai ir gerokai daugiau nei skaičiuota prieš trejus metus. Tokius neraminančius duomenis atskleidė kovą Krizių įveikimo centro ir KOG instituto atlikta gyventojų apklausa. Tyrėjai mano, kad prie prastėjančios būsenos prisidėjo karas Ukrainoje, taip pat ir tai lydintys reiškiniai: nesaugumas dėl karo grėsmės bei neužtikrintumas dėl ekonominės ateities.
„Krizinis laikotarpis kiekvieno žmogaus ar visuomenės gyvenime – tai laikas, kuomet tvarkytis su sudėtingais kriziniais įvykiais ir išgyvenimais nebepakanka iki tol turėtų asmeninių resursų, žmogus praranda saugumo, kontrolės jausmą, todėl palaikymas tokiu metu tampa itin reikšmingu“, – sako Kristina Lymantaitė, Krizių įveikimo centro direktorė.
Anot jos, sritys, kuriose vieni kitus galėtume palaikyti, suprasti, išklausyti geriau, yra turėjimas žmonių, su kuriais galėtume dalintis baimėmis, nuogąstavimais, kurių patarimais pasitikėtume ir žinotume, kad jų žinios mums vertingos, kurie mus išklausytų.
Psichologai išskiria keletą dalykų, kurie padeda išlaikyti emocinę balansą ir sveikatą, o atsidūrus psichologinėje krizėje, ją įveikti ar bent sušvelninti.
Bendravimas grąžina į realybę
Kai kuriuos gausėjantis informacijos apie karą srautas įtraukia tiek, kad žmogus ima gyventi gąsdinančioje perspektyvoje, beveik visiškai ignoruodamas realybę aplink. Tuomet labai svarbu, kad šalia būtų ar atsirastų žmonės, kurie išklausytų, suprastų, palaikytų, paguostų, nes visų mūsų prigimtinis poreikis - būti priimtam ir suprastam.
Apkabinimų galia
Laimės hormoną seratoniną paprasta pasigaminti apkabinimais. Apsikabinimo metu jaučiamės svarbūs, reikalingi, norisi nusišypsoti, mažėja stresas, o tuo pačiu natūraliai stiprėja mūsų imunitetas.
Psichologai teigia, kad ypač vaikams apkabinimų niekada nebūna per daug. Tai ne tik leidžia vaikui jaustis saugiam, mylimam, bet ir moko jį mylėti kitus žmones. Tai ypač aktualu šiomis dienomis.
Grynas oras ir kvėpavimas
Grynas oras ir atviros erdvės mažina stresą, pagerina nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti. Todėl puikiai padeda ir grįžimas pėstute po darbo ar atšilus orams pietūs atvirame ore, balkone, parke ar kavinėje.
Kvėpavimas sumažina stresą ir tam nereikia jokių ypatingų gebėjimų ar žinių.
Kasdienė rutina
Išlaikyti įprasto gyvenimo pojūtį padeda kasdienė rutina: miegas, mankšta, reguliari mityba, hobi. Jokiu būdu nepatariama atsisakyti sporto, pasivaikščiojimo ar mažų malonumų, prisidengiant stresine situacija. Net priešingai - jei jų nėra, rekomenduojama juos susikurti ir disciplinuotai laikytis, kartais palepinti save mažais malonumais.
Informacijos balansas
Psichologai atkreipia dėmesį į tai, kad neigiamai veikia abu kraštutinumai: bėgimas nuo situacijos, ignoruojant naujienų srautą žmogų izoliuoja nuo realybės, o nepaliaujamas negatyvios informacijos stebėjimas socialiniuose tinkluose ir kituose informacijos priemonėse sukelia paniką.
Patartina išlaikyti sveiką balansą: ryte ir vakare skirti šiek tiek laiko peržiūrėti naujienas, o didesnę laisvalaikio dalį skirti literatūros skaitymui, televizijos žiūrėjimui.
Padidėjusį pozityvaus turinio poreikį prasidėjus karui Ukrainoje, itin pastebi ir viena didžiausių telekomunikacijų bendrovių Šiaurės Lietuvoje UAB „Splius“. Ji buvo viena pirmųjų šalyje, atsisakiusi propagandą skleidžiančių rusiškų kanalų. O vėliau dėl sankcijų Rusijai buvo atsisakyta ir su šia šalimi susijusiems asmenims ar įmonėms priklausančių kanalų ar iš ten perkamo turinio. Vietoj jų televizijos tinklelyje atsiranda naujų pramoginio turinio kanalų, tik procedūros nėra tokios greitos.
„Atsiranda didelė kanalų pasiūla iš Ukrainos, tiek rusų, tiek ukrainiečių kalba. Tik negalima jų šiaip paimti ir savavališkai transliuoti. Šiek tiek užtrunka, nes reikia susisiekti su kanalo tiekėju ir sudaryti sutartį. Mūsų tikslas tą tinklelį užpildyti pramoginio turinio kanalais: atsiras keli filmų kanalai, taip pat kanalas apie sodą, daržą, sodybas, kelionių kanalas. Kiek kalbėjome su klientais, tai suprantame, kad jie nori žiūrėti filmus, serialus ir kitokį pramoginį turinį“, - sako UAB „Splius“ Rinkodaros direktorė Inga Karickienė.
Dovanojimo džiaugsmas
Psichologai atkreipia dėmesį, kad kartais duoti būna daug smagiau nei gauti. Ir nebūtinai tai kažkokie brangūs daiktai, kartais juk užtenka gražaus žodžio, nuoširdžios padėkos ar paprasčiausio apkabinimo tada, kai kitam labiausiai to reikia.
„Kai pradėjau savanoriauti pabėgėlių pagalbos centre ar rinkau bei pirkau daiktus labdarai, atsirado palengvėjimo jausmas, nebesijaučiu tiesiog bejėgė įvykių stebėtoja“, - sako šiaulietė Aida V.
O jei yra galimybė prisidėti prie pozityvios emocinės būsenos realiai, tai ir reikia daryti. Nuo pat karo pradžios viena didžiausių telekomunikacijų bendrovių Šiaurės Lietuvoje UAB „Splius“ labiausiai nukentėjusiems nuo karo, t. y. pabėgėlių šeimoms iš Ukrainos, nemokamai teikia televiziją ir internetą.
„Mes nemokamai įvedame interneto ir televizijos paslaugas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tokiu būdu jau yra daugiau nei 200 šeimų Šiaulių ir Klaipėdos regionuose. Jie gali neprarasti ryšio su tėvynėje likusiais artimaisiais, su pasauliu, žinoti kontekstą, kas vyksta. Tai yra svarbu. Kaip ir tai, kad, kol jie neturi pajamų, nedirba, mes neįmame jokio mokesčio už tai“, - sako UAB „Splius“ Rinkodaros projektų vadovė Aušra Vaitkevičienė.
Dėl tokios įmonės dovanos nustemba ir pabėgėlius priglaudusių būstų savininkai lietuviai, ir ukrainiečiai, kurie atvykę taupo turimus pinigus būtiniausioms reikmėms.
„Kai internetą nemokamą pajungė, tai vaikai gali žiūrėti filmukus, kuriuos buvo įpratę namuose. Iškart toks jei ne namų, tai saugumo jausmas. To labai reikia, nes jie mato, kaip mes verkiame, nors ir stengiamės prie vaikų laikytis“,- pasakojo tik įsikūrusi karo pabėgėlė Natalija.
Be to, šiuo metu vyksta tradicinė velykinė akcija, kai visiems skaitmeninės ir išmaniosios televizijos „Splius“ abonentams dovanojama nemokama dekada žiūrėti paprastai užkoduotus papildomus kanalus. Balandžio 15-25 dienomis žiūrovams prieinami visi paketai, tarp kurių šiemet net keturi TV3 filmų kanalai.
Nesantiems „Splius“ abonentais, bet norintiems jais tapti, velykinė akcija - irgi puiki proga, nes pusę metų nieko nereikia mokėti. Išeina, kad pasirašius 24 mėnesių sutartį, 6 mėnesiai nieko nekainuoja. Paskaičiavus mėnesio įkainį, tai labai konkurencingas pasiūlymus rinkoje.
Velykos toks metas kai pabunda ne tik pavasaris, bet ir atgyja viltis. Tad priminimas neperkrauti savęs neigiama informacija, bet ir nelikti abejingiems šių dienų kontekste.
Reklaminis straipsnis
