Klaipėda 6.7°C
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Audrius Šimaitis viešai iškėlė klausimą dėl nevienodo valstybės dėmesio šalies universitetiniams medicinos centrams. Po lapkričio 13 dieną vykusio ligoninės dalininkų posėdžio jis paskelbė išsamią investicijų ir gydytojų skaičiaus analizę, kurioje pateikti duomenys rodo reikšmingus skirtumus tarp Vakarų Lietuvos ir Vilniaus bei Kauno regionų.
„Kuo prasikalto Vakarų Lietuvos pacientai?“ – savo viešą įrašą pradėjo A. Šimaitis, atkreipdamas dėmesį, kad ilgalaikė investicijų politika ir gydytojų rengimo koncentracija didžiuosiuose šalies medicinos centruose turi tiesioginių pasekmių pacientams.
Pasak ligoninės vadovo, viena svarbiausių problemų yra tai, kad Vakarų Lietuvos gyventojai dėl tam tikrų specializuotų gydymo paslaugų priversti vykti į Vilnių arba Kauną, nors dalis jų galėtų būti teikiamos Klaipėdoje.
Kaip pavyzdį jis pateikė išgalvotą sunkia plaučių fibroze sergantį Žemaitijos gyventoją, kuris dėl ligos be dusulio gali nueiti vos 15 metrų. Nors ligą įtaria KUL specialistai, pagal A. Šimaičio aprašytą tvarką pacientui diagnozę patvirtinti ir tam tikrus naujus vaistus gauti tenka vykti į Vilnių arba Kauną. Tokios kelionės gali būti būtinos ir tęsiant gydymą.
Ligoninės vadovo vertinimu, ši situacija atspindi platesnę problemą, kai sveikatos priežiūros sistemos organizaciniai sprendimai ne visuomet atitinka pacientų poreikius.
Investicijų skirtumai siekia šimtus milijonų eurų
A. Šimaitis paskelbė KUL parengtą 15 puslapių analitinę medžiagą, kurioje vertinamos investicijos į tris šalies universitetinius medicinos centrus, gydytojų pasiskirstymas ir ligoninių veiklos rodikliai.
Jo pateiktais duomenimis, 2007–2026 metų pirmojo pusmečio laikotarpiu Kauno klinikoms priskirtų investicinių projektų ir perduoto turto vertė sudarė 275,8 mln. eurų, Santaros klinikoms – 308,8 mln. eurų, o Klaipėdos ligoninėms – 83,9 mln. eurų.
Šaltinis – Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo Audriaus Šimaičio paskelbta analitinė medžiaga.
Šaltinis – Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo Audriaus Šimaičio paskelbta analitinė medžiaga.
Klaipėdos rodiklis apima iki 2022 metų pabaigos atskirai veikusias Klaipėdos jūrininkų ir Klaipėdos universitetinę ligonines bei nuo 2023 metų veikiančią KUL. Palangos reabilitacijos ligoninė į šį palyginimą neįtraukta.
Taigi Kauno klinikoms priskirtų investicijų vertė buvo apie 3,3 karto, o Santaros klinikoms – 3,7 karto didesnė nei Klaipėdos gydymo įstaigoms.
Netolygumai matomi ir vertinant regionams skirtą finansavimą. Pagal investicijų planą Naujos kartos Lietuva“ planą vienam Vakarų Lietuvos gyventojui teko 65 Eur, Vidurio Lietuvos – 90 Eur, Rytų Lietuvos – 116,7 Eur.
Šaltinis – Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo Audriaus Šimaičio paskelbta analitinė medžiaga.
A. Šimaitis taip pat pažymi, kad 2007–2013 metais Vakarų Lietuvoje, apimančioje Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritis, gyveno 19,8 proc. šalies gyventojų, tačiau regionui teko 13,7 proc. jo analizuoto finansavimo.
Ligoninės vadovo nuomone, tokie investicijų skirtumai ilgainiui prisidėjo prie nevienodų sveikatos priežiūros paslaugų plėtros galimybių.
Klaipėdos apskrityje – beveik perpus mažiau gydytojų
Vienas ryškiausių A. Šimaičio pateiktos analizės aspektų – gydytojų skaičiaus skirtumai tarp šalies regionų.
Remiantis jo paskelbtais Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2024 metais Klaipėdos apskrityje 10 tūkst. gyventojų teko 33,3 praktikuojančio gydytojo, Kauno apskrityje – 64,6, o Vilniaus apskrityje – 65,7. Į šiuos skaičius įtraukti ir gydytojai rezidentai.
Šaltinis – Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo Audriaus Šimaičio paskelbta analitinė medžiaga.
Šeimos gydytojų pasiskirstymas taip pat nevienodas. Klaipėdos apskrityje 10 tūkst. gyventojų teko 6,3 šeimos gydytojo, Kauno apskrityje – 9,2, Vilniaus – 10,6.
A. Šimaitis atkreipė dėmesį ir į nepalankias pastarųjų metų tendencijas. Jo pateiktoje analizėje nurodoma, kad 2020–2024 metais praktikuojančių gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų Klaipėdos apskrityje sumažėjo apie 12 proc., Kauno apskrityje – apie 5 proc., o Vilniaus apskrityje išaugo apie 14 proc.
Ligoninės vadovas pabrėžia, kad šie rodikliai atspindi gydytojų skaičių gyventojų atžvilgiu, o ne absoliutų jų skaičiaus pokytį.
Jo vertinimu, gydytojų trūkumas tiesiogiai susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu. Mažesnis specialistų skaičius reiškia sudėtingesnes galimybes gyventojams laiku gauti reikalingas konsultacijas ir gydymą.
A. Šimaitis įsitikinęs, kad ilgalaikio investicijų netolygumo pasekmių negalima pašalinti vien ligoninės vadovybės sprendimais.
Rezidentų skaičius skiriasi dešimtimis kartų
Dar viena KUL vadovo iškelta problema – nevienodos gydytojų rengimo galimybės universitetinėse ligoninėse.
Remiantis jo pateiktais Valstybinės ligonių kasos 2026 metų pirmojo pusmečio duomenimis, KUL buvo apie 22 rezidentų etatai, Kauno klinikose – 736, o Santaros klinikose – 528.
Rezidentai Kauno klinikose sudarė 10,6 proc. visų etatų, Santaros klinikose – 7,2 proc., o KUL – vos 0,7 proc.
A. Šimaitis pažymi, kad rezidentai ne tik rengiasi savarankiškam gydytojo darbui, bet ir dalyvauja kasdienėje klinikinėje veikloje. Be to, jų pareiginės algos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
KUL kartu su Klaipėdos universitetu parengė šeimos medicinos rezidentūros programą ir 2026 metų pradžioje pateikė ją Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau, ligoninės vadovo teigimu, ministerijos pritarimo programa nesulaukė.
„Kodėl Vakarų Lietuvai nesudaromos sąlygos savarankiškai rengti daugiau jai reikalingų gydytojų?“ – klausia A. Šimaitis.
Jo nuomone, nesuteikiant lygiaverčių galimybių plėtoti gydytojų rengimą, sudėtinga tikėtis, kad Klaipėdos universiteto ligoninė galės visavertiškai konkuruoti su kitais šalies universitetiniais medicinos centrais.
KUL siūlo 141 mln. eurų investicijų planą
Ligoninės vadovas priminė, kad KUL kartu su Europos investicijų banku per pusantrų metų parengė galimybių studiją, kurioje numatyta ilgalaikė gydymo įstaigos infrastruktūros plėtra.
Studijoje taip pat įvertintas ligoninės pasirengimas karo ir ekstremaliosioms situacijoms.
2025 metų spalio 30 dieną dokumentas pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei, įskaitant ministrę.
KUL pasiūlymas – 25 metų trukmės Europos investicijų banko 141 mln. eurų paskola valstybei. Preliminariais ligoninės skaičiavimais, metinės valstybės išlaidos sudarytų apie 6 mln. eurų.
A. Šimaičio vertinimu, tokios investicijos leistų per dešimtmetį sukurti infrastruktūrą, atitinkančią stipraus trečiojo universitetinio medicinos centro Lietuvoje poreikius.
Jis taip pat nurodė, kad KUL į valstybės inicijuotą, tačiau, jo teigimu, nefinansuotą ligoninių reformą konservatyviais skaičiavimais jau investavo daugiau kaip 40 mln. eurų.
Ginčas dėl ligoninių veiklos efektyvumo
Viešame įraše A. Šimaitis taip pat aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos keliamus klausimus dėl Klaipėdos universiteto ligoninės veiklos našumo.
Pasak jo, lapkričio 5 dienos posėdyje ministerija paprašė pateikti paaiškinimus dėl esą prastesnių KUL veiklos rodiklių, palyginti su Vilniaus ir Kauno universitetinėmis ligoninėmis.
Atsakydama į šiuos klausimus, KUL parengė 15 puslapių analitinę medžiagą. Joje atkreipiamas dėmesys, kad ligoninių veiklos rodiklių palyginimas priklauso nuo pasirinktos skaičiavimo metodikos.
A. Šimaičio teigimu, vertinant tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamas ir į skaičiavimus įtraukiant rezidentus, KUL našumo rodikliai tik nežymiai atsilieka nuo Vilniaus ir Kauno universitetinių ligoninių. Skaičiuojant vienam gydytojui, KUL rodikliai, jo teigimu, yra geresni.
Ligoninės vadovas taip pat atkreipė dėmesį į finansavimo pajamų skirtumus.
2026 metų pirmąjį pusmetį Kauno klinikose šios pajamos siekė apie 33 mln. eurų, Santaros klinikose – 36 mln. eurų, o KUL – 7 mln. eurų. Vilniaus ir Kauno universitetinėse ligoninėse jos sudarė apie 15 proc. visų pajamų, Klaipėdoje – apie 8 proc.
Pasak A. Šimaičio, šios lėšos apima ne tik pajamas už suteiktas paslaugas, bet ir investicijų finansavimo pripažinimą pajamomis, rezidentų atlyginimus bei tikslinių projektų finansavimą. Todėl, jo vertinimu, tiesioginis ligoninių našumo palyginimas pagal visas pajamas nėra pakankamai tikslus.
KUL vadovas taip pat pastebėjo, kad lapkričio 13 dienos posėdyje prie anksčiau ministerijos kelto našumo rodiklių klausimo nebuvo grįžta.
Ministerija ruošiasi atlikti ligoninės auditą
A. Šimaitis patvirtino, kad KUL pateikė finansinės būklės gerinimo planą. Šiuo metu renkama darbuotojų nuomonė, kuri bus svarbi tolesnėms deryboms su profesine sąjunga.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat ruošiasi atlikti nepriklausomą Klaipėdos universiteto ligoninės auditą.
Ligoninės vadovas teigia, kad įstaiga yra atvira vertinimui ir tikisi, jog auditas padės toliau tobulinti valdymo sistemą.
Vis dėlto, A. Šimaičio nuomone, vertinant KUL finansinę padėtį ir veiklos rezultatus būtina atsižvelgti į platesnį kontekstą – ilgalaikius valstybės investicijų skirtumus, gydytojų skaičių regionuose ir nevienodas gydytojų rengimo galimybes.
Jis pabrėžia nesiekiantis supriešinti Klaipėdos universiteto ligoninės su Vilniaus ir Kauno medicinos centrais, kurių svarba neabejoja. Tačiau, jo įsitikinimu, stiprus trečiasis universitetinis medicinos centras Lietuvoje negali būti sukurtas be nuoseklių valstybės investicijų.
„Ar galima sukurti stiprų trečiąjį universiteto medicinos centrą, neužtikrinus lygiaverčių galimybių investuoti ir plėtoti gydytojų rengimą?“ – viešame įraše klausė A. Šimaitis.
Ligoninės vadovo teigimu, už pateiktų finansinių ir statistinių rodiklių slypi ne vien gydymo įstaigų galimybės plėstis, bet ir Vakarų Lietuvos pacientų teisė gauti reikalingą medicinos pagalbą kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.
