Klaipėda 5.3°C
Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama Valstybinį aplinkos monitoringą, 2020 m. atliko visos Baltijos jūros priekrantės žuvų tyrimus septyniose Lietuvos priekrantės vietose. Kartu su Gamtos tyrimų centro ekspertais atlikti tyrimai parodė, jog priekrantės ekologinė būklė pagal žuvų rodiklius yra bloga.
Priekrantės žuvų tyrimai svarbūs vertinant žuvų bendrijų būklę, jai įtaką darančius veiksnius, poveikius ir tendencijas. Pažymėtina, kad Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų ištekliai yra sudėtinė visos Baltijos jūros išteklių dalis, todėl duomenys svarbūs atliekant ir viso Baltijos regiono žuvų bendrijų ir populiacijų vertinimą.
Blogą priekrantės ekologinę būklę pagal žuvų rodiklius nulėmė geros būklės standartų neatitinkantys rodikliai – žuvų bendrijos dydžio indeksas ir žuvų bendrijos trofinis indeksas. Tikėtina, kad žuvų populiacijos vidutinio dydžio mažėjimą lemia pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose.
Tyrimų metu didžiausias žuvų gausumas stebėtas priekrantėje ties Kuršių nerija, mažesnis – ties žemynine pakrante. Viena iš priežasčių, nulėmusių didesnę žuvų biomasę bei gausumą pietinėje Baltijos jūros priekrantėje, galėjo būti santykinai mažesnis verslinės žvejybos intensyvumas šioje priekrantės dalyje.
Žuvų gausumo pasiskirstymui įtaką daro įvairūs veiksniai, tokie kaip vandens temperatūra, druskingumas, skaidrumas, dugno struktūra, tarprūšinė mitybinė konkurencija, žvejybos intensyvumas. Pagal gausumą ir biomasę priekrantės žuvų bendrijoje vyravo tipinės jūrinės – upinės plekšnės, strimelės, žiobriai, ir šiltuoju metų laiku į priekrantę išmigruojančios gėlavandenės rūšys – plakiai, kuojos, ešeriai. Žemyninėje priekrantėje ties Nemirseta, Monciškėmis ir Karkle jau nuo 2007 m. sugaunama ir juodažiočių grundalų, dėl ten vyraujančio ir jiems itin tinkamo kieto, riedulingo substrato.
Ankstesniu laikotarpiu Baltijos jūros priekrantės vandenų būklė taip pat neatitiko geros aplinkos būklės – žuvų bendrijos dydžio indeksas buvo blogas. Tačiau žuvų bendrijos gausumo (plėšrių žuvų) ir žuvų bendrijos įvairovės indeksų vertės gerą aplinkos būklę atitinka. Siekiant priekrantės žuvų būklės pagerėjimo, tikslinga siekti komercinės žvejybos intensyvumo mažinimo Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose, taip pat kontroliuoti vis didesnę reikšmę įgaunančią mėgėjišką žvejybą
Su 2020 m. Baltijos jūros priekrantės žuvų tyrimais bei ekologinės būklės pagal žuvų rodiklius ataskaita išsamiau galite susipažinti ČIA.
