Klaipėda 12.6°C
Lietuva dažnai vadinama jūrine valstybe, tačiau jūra šalies mokyklose iki šiol lieka nuošalės tema. Lietuvos jūrų muziejus siekia grąžinti jūrai deramą vietą, inicijuodamas nacionalinę jūrinio švietimo iniciatyvą „Su jūra – mes didesni“, kurios tikslas – padėti mokiniams pažinti jūrą ne kaip geografinį objektą, o kaip svarbią valstybės istorijos, ekonomikos, kultūros, saugumo ir aplinkosaugos dalį. Projektui dvejiems metams skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parama.
Pirmasis projekto etapas prasideda spalio 16 dieną: pedagogai iš visos Lietuvos dalyvaus Jūrinių patirčių dienoje laive „Aurora“. Renginyje bus pristatyta projekto eiga, aptariama jūrinio švietimo situacija Lietuvoje, o dalyviai turės galimybę susipažinti su Klaipėdos uostu ne iš sausumos, o iš marių.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė pabrėžia, kad olimpiada yra ilgalaikės muziejaus misijos dalis. „Jūra formavo Lietuvos istoriją, ekonomiką ir kultūrą, tačiau mokyklose ši tema vis dar lieka paraštėse, – sako o. Žalienė. – Norime, kad kiekvienas Lietuvos moksleivis suprastų, jog Lietuva yra jūrinė valstybė, o jūros pažinimas yra mūsų valstybingumo dalis.“
Vienas svarbiausių Jūrinių patirčių dienos akcentų bus diskusija „Ar reikia Lietuvos švietimui jūrinių temų?“, kurią moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Joje dalyvaus istorikai, mokslininkai, pedagogai ir jūrinio verslo atstovai: prof. dr. Alfredas Bumblauskas, Antanas Jonušas, Romualdas Adomavičius, prof. dr. Vasilijus Safronovas, prof. dr. Sergej Olenin ir Arnoldas Šileika.
Diskusijos dalyviai ieškos atsakymų, ką jūra gali duoti šiandienos mokiniui, kaip ji gali prisidėti prie ateities žmogaus ugdymo ir kokio jūrinio švietimo Lietuvai reikės artimiausiais dešimtmečiais.
Renginio metu taip pat bus pristatytas vienas svarbiausių projekto rezultatų – dešimt virtualių pamokų apie jūrinę Lietuvą, kurias parengė Lietuvos jūrų muziejaus specialistai kartu su partneriais ir pedagogais. Pamokose nagrinėjamos laivybos ir tarpukario Lietuvos jūrinės istorijos, energetikos, aplinkosaugos, nacionalinio saugumo ir Baltijos jūros ekosistemos temos. Šios pamokos – pagrindinis įrankis mokytojams ir mokiniams rengiantis olimpiadai.
Lietuvos jūrų muziejaus Edukacijos skyriaus vedėjos Kristina Skiotytė-Radienė teigimu, kuriant pamokas ypač svarbus tapo platus partnerių tinklas. „Siekiame, kad mokytojai ir moksleiviai pamokose rastų įdomių iššūkių, į STEAM orientuotų veiklų, o jūra jiems taptų ne abstrakčia sąvoka, bet galimybių ir atsakomybės erdve, “ – sako K. Skiotytė-Radienė.
Ateinančiais metais projekto veiklos persikels į mokyklas. Penkiuose Lietuvos regionuose bus surengta 50 nemokamų edukacijų, kurias muziejaus edukatoriai ves pagal sukurtą metodinę medžiagą. Užsiėmimai vyks Alytaus, Telšių, Marijampolės, Panevėžio ir Šilutės regionuose. Kitą rudenį prasidės nacionalinės olimpiados atrankiniai turai – „Jūrinės laboratorijos“. Jose mokiniai ne tik atsakinės į klausimus, bet ir atliks eksperimentus, analizuos realias situacijas, spręs problemas bei kurs sprendimus su jūra susijusiomis temomis. Į finalą Klaipėdoje pateks penkios stipriausios regionų komandos. Olimpiados kulminacija taps finalinis jūrinis hakatonas „Lietuva – jūrinė valstybė 2100“. Jo metu moksleiviai kartu su skirtingų sričių ekspertais lankysis įvairiose Lietuvos jūrų muziejaus erdvėse ir kurs ateities Lietuvos viziją.
Baigiamasis hakatono rezultatas bus mokinių parengtas priemonių planas „Lietuva – jūrinė valstybė 2100“, kuriame atsispindės jų pasiūlymai, kaip stiprinti šalies jūrinį identitetą, ekonomiką, saugumą, energetinį atsparumą ir aplinkosaugą.
