Klaipėda 3.1°C
Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Inovatoriai, studentai, technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas.
Pristatome į nugalėtojų TOP 4-uką patekusių komandų – „KU Engineers“ bei „The Western Creators“ iš Klaipėdos, „Fjord Dwellers“ iš Norvegijos, „Problem Solving Masters“ iš Kauno – pergalingus technologinius ir skaitmeninius sprendimus, kuriuos stipriausiais pripažino tarptautinė vertinimo komisija. Lyderių ketvertukas pasidalijo hakatono partnerių įsteigtą 4000 eurų piniginį prizinį fondą.
Žaliosios energijos ir automatizacijos banga
Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš 8 iššūkių, kuriuos pateikė Klaipėdos uosto direkcija, Lietuvos jūrinis klasteris, Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė, „Ignitis renewables“, Hamburgo technologijų universiteto Jūrinės logistikos institutas, Oslo uostas bei Klaipėdos miesto savivaldybė. Įkvepiančios temos atspindėjo globalias uostų, logistikos, energetikos tendencijas: nuo automatizuotų platformų, skaitmeninių įrankių uostams ir jūriniam verslui iki žaliosios energijos – vandenilio, biokuro, elektros – panaudojimo alternatyvų, saugojimo ir paskirstymo uostuose bei laivyboje.
Iniciatyva šiemet siekė atliepti ir tarptautinio projekto „Blue Supply Chains“ iššūkius, susijusius su tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimu, tvarių tiekimo grandinių kūrimu ir plėtra Baltijos jūroje bei pakrančių uostuose.
Sprendimai vandenilio gamyboje susidarančiai šilumai panaudoti
Į „Portathon“ partnerių gretas prisijungusi Klaipėdos uosto direkcija šiemet metė net du iššūkius, skatinančius inovacijas, kurios ne tik tobulintų Klaipėdos uosto veiklą, bet ir prisidėtų prie tvaraus jūrų transporto vystymosi. Didžiausio technologijų entuziastų susidomėjimo sulaukė iššūkis, kuriam reikėjo pasiūlyti alternatyvius žaliojo vandenilio gamybos proceso atliekinės šilumos panaudojimo būdus Klaipėdos uoste.
Jau nuo 2026 metų Klaipėdos uosto teritoritoje numatyta vandenilio gamyba panaudojant atsinaujinančią energiją. Šios temos ėmęsi komandos generavo idėjas, kaip būtų galima efektyviai panaudoti šio aplinkai draugiško kuro gamyboje susidarantį šalutinį produktą ir kartu atverti naujas verslo galimybes.
Net dviems komandoms, kurios generavo technologinius sprendimus Uosto direkcijos iššūkiui, pasiūlytos inovatyvios idėjos atnešė pergalę.
Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto studentų komanda „KU Engineers“ pristatė sprendimą, kuris vandenilio gamybos metu susidarančią perteklinę 57°C šilumą leistų panaudoti keliems tikslams. Pirmiausia, edukaciniam centrui greta gamybos bazės apšildyti. Jaunieji inžinieriai taip pat pasiūlė tiekti šiltą orą netoliese esančių birių krovinių terminalo sandėlių ventiliacijai ir drėgmės kontrolei užtikrinti. Toks panaudojimas taptų alternatyva elektros energijai ar kitam kurui, paprastai naudojamam drėgmei jautrios produkcijos laikymo sąlygoms kontroliuoti.
KU studentai įžvelgė, kad vandenilio gamybos metu susidaranti atliekinė šiluma – tai praktiškai nemokama energija, kurią galima panaudoti kaip konkurencingą alternatyvą kitiems energijos šaltiniams, tuo pačiu sukurti galimybes naujai komercinei krypčiai ir mažinti anglies dvideginio pėdsaką. Komanda ne tik pasiūlė kompleksinį technologinį sprendimą, bet ir įvertino, jog jo įgyvendinimo kaštai atsipirktų per 2-3 metus.
Vandenilio gamybos šalutinis produktas – hidroponiniam ūkiui
Laimėtojais tapusi komanda „Problem Solving Masters“, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto studentai, pergalę iškovojo pasirinkę tą patį iššūkį kaip ir KU atstovai. Kauniečių pristatyta novatoriška ir tvari idėja – uosto teritorijoje įkurdinti hidroponinio auginimo sistemas, kuriose būtų įveiklinta šiluma, šalutinis vandenilio gamybos uoste metu susidarantis produktas.
Jų vertinimu, išorinio šilumos šaltinio panaudojimas hidroponikos ūkiais paverstuose krovininiuose konteineriuose, būtų ekonomiškai naudingas, o išlaikymo kaštai būtų iki 30 proc. mažesni. Nedidelį plotą užimantys konteineriai idealiai tinka miesto teritorijoje: naudoja minimalius vandens, elektros, trąšų išteklius, leidžia maksimaliai padidinti produkciją, ypač – greitai derlius auginančių lapinių žalumynų, prieskoninių žolelių bei mikrožalumynų.
Sprendimo autoriai minėjo, jog viename hidroponiniame ūkyje per savaitę galima išauginti iki 56 kilogramų šviežių žalumynų. KTU studentų komanda taip pat pateikė vertinimą, kad investicijoms į tokį ūkį, naudojantį vandenilio gamybos metu susidarančią šilumą, atsipirkti reikėtų apie 2-3 metų.
Žaliosios energijos įkrovimo stotelių tinklas jūroje
Komanda „The Western Creators“, atstovavusi VLG įmonių grupei, sprendė žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ iššūkį, kaip jūrines vėjo jėgaines pritaikyti tiekti elektros ar kitą alternatyvią energiją tolimais atstumais plaukiojantiems laivams. Iššūkį pristačiusios kompanijos atstovai pažymėjo, kad šis sprendimas prisidėtų prie siekio perpus sumažinti laivų transporto CO2 emisiją laivyboje iki 2050-ųjų.
Klaipėdiečių komandos pristatytas sprendimas įgalintų laivus pakrauti jūrinių vėjo parkų generuojama energija specialiose jūrinėse stotelėse. Komanda pasiūlė, kaip būtų galima atlikti tokią operaciją netgi esant nepalankioms oro sąlygoms, kuomet dėl stipraus bangavimo būtų neįmanoma prijungti kabelį – platforma taip pat turėtų galimybę elektros energiją perduoti per plūduriuojantį įrenginį, kurį vandenyje „sučiuptų“ laive sumontuotas kranas su gaudyklės mechanizmu.
„The Western Creators” pasiūlyto sprendimo dėka jūrinė vėjo energija taptų lengvai pasiekiama laivams, atvertų galimybes mažinti kaštus ir taršą. Laivus elektra įkraunant jūroje, sumažėtų baterijų poreikis – vietoje jų atsirastų galimybė gabenti daugiau krovinių, tad logistiniai procesai taptų efektyvesni.
Komanda mato galimybių technologiją dar labiau tobulinti ateityje. Struktūrą taip pat būtų galima panaudoti laivų aprūpinimui vandeniliu arba kitu pažangiu kuru bei išplėtoti tokių stotelių tinklą šalia jūrinių vėjo parkų visoje Baltijos jūroje ar kitose pasaulio vietose.
Modernios mažų laivų keleivių registracijos sistemos paieškos Oslo uostui
Tarp hakatono nugalėtojų – jungtinė norvegų komanda „Fjord Dwellers“ iš Oslo metropoliteno (OsloMet) bei Pietryčių Norvegijos universitetų. Klaipėdoje vykusiame hakatone jie pasirinko spręsti Olso uosto pateiktą iššūkį, kaip modernizuoti ir supaprastinti užsakomųjų reisų ir pažintinių ekskursijų keleivių registraciją, duomenų rinkimą, o taip pat integruoti į uosto valdymo sistemas.
Novatoriško skaitmeninio sprendimo ieškantys Oslo uosto atstovai pažymėjo, kad uostuose veikia daug vietines keliones siūlančių mažų laivų. Keleivių registracija paprastai atliekama rankiniu būdu, informacija uostams bei keleiviams siunčiama el. laiškais.
5 milijonų keleivių keltais ir privačiais reisais per metus sulaukiančiam Oslo uostui komanda pasiūlė dviejų pakopų sprendimą, eliminuojantį rankinį darbą, komplikuotą duomenų rinkimą bei perdavimą, o taip pat – sutrumpinantį įlaipinimo laiką. Automatizuotas keleivių skaičiavimas registracijos metu būtų užtikrintas skanuojant bilieto QR kodą. Didelių srautų sulaukiančiuose reisuose skaičiavimą supaprastintų sensorių sistema su prie trapo pritvirtintais infraraudonųjų spindulių ar šilumos davikliais. Sistemoje užfiksuoti duomenys apie keleivius automatiškai keliautų uosto tarnyboms, statistinių duomenų panaudojimas taptų paprastesnis ir lengviau prieinamas.
Norvegų komanda atkreipė dėmesį, kad Oslo transporto sektorius jau naudoja sensorius autobusuose bei traukiniuose, tad pritaikyti jau sukurtą sistemą jūriniam transportui Osle nebūtų sudėtinga. Jie akcentavo, kad šis modernus, automatizuotas sprendimas galėtų būti įdiegtas ne tik Oslo, bet ir kituose Norvegijos, Danijos, Švedijos, taip pat Lietuvos uostuose. „Fjord Dwellers“ finalinio pristatymo metu pademonstravo savo sugeneruotą automatizuotos duomenų platformos prototipą.
„Portathon“ – platforma jūrinių inovacijų ekosistemai
Bendradarbiavimą tarp mokslo, jūrinių verslų ir uostų skatinantį ir inovacijų ekosistemą puoselėjantį „Portathon“ inicijavo Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas kartu su Lietuvos jūriniu klasteriu ir ilgamečiais partneriais. Šiemet hakatono partnerių gretose – VLG įmonių grupė, Klaipėdos uosto direkcija, skaitmeninio energijos valdymo ir automatizacijos sprendimų lyderės „Schneider Electric“ atstovybė Lietuvoje bei EU-CONEXUS, Europos universitetų aljansas išmanių pakrančių miestų tvariai plėtrai.
Klaipėdos mokslo ir technologijų parke bei virtualiai jėgas apjungė beveik 100 hakatono dalyvių. Komandoms talkino tarptautinė 20 mentorių komanda – jūrinės industrijos, automatizacijos, energetikos, kibernetinio saugumo, laivų statybos, logistikos, verslo modelių, rinkodaros ir kitų sričių profesionalai, atstovaujantys „Omega 365“, VLG įmonių grupę, Klaipėdos uostą, „Schneider Electric“, „Ignitis renewables“, Lietuvos jūrinį klasterį, asociaciją „Ocean Industry Forum Oslofjord“, Klaipėdos universitetą, Hamburgo technologijų universitetą, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetą, Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, Blekingės technologijų universitetą, Ščecino jūrų universitetą, „Klaipėdos šventes“.
