Klaipėda 4.2°C
Po sausio pabaigoje siautusios audros Skulptūrų parke, S. Daukanto gatvės pusėje keletą dienų gulėjo išverstas galingas medis – baltoji tuopa.
Daugelio praeivių akį traukė gulinčio medžio masyvus kamienas, viršūnės šakomis apglėbęs V. Urbanavičiaus skulptūrą „Sparnai“.
Skulptūra nenukentėjo.
Įdomu tai, kad kamiene atsivėrė įaugusios į medį kapinių tvorelės fragmentas.
Kraštotyrininkai Vytas Tamošiūnas ir Kęstutis Mickevičius iškėlė klausimą, – kiek gi metų šiam senųjų miesto kapinių medžiui?
Biologas, želdynų apsaugos ir priežiūros komisijos narys Egidijus Bacevičius drauge su žaliųjų atstove Liudvika Kuzmičiūte medį apžiūrėjo ir suskaičiavo skerspjūvio rieves.
Egidijus Bacevičius teigė, kad „tikslaus amžiaus nustatyti neįmanoma, nes reikiamoje skaičiuoti dalyje medis sutrešęs, todėl skaičiavome pusmetriu aukščiau. Viso 85 rievės (+8 metai). Tuopai galėtų būti apie 90 metų.
Ši baltoji tuopa neabejotinai priklauso prie seniausių buvusių miesto kapinių, dabar Skulptūrų parko medžių. Kaip ir likusios brandaus amžiaus tuopos parko vidurinėje dalyje, pavieniai paprastieji klevai, kaštonas, skroblas ir nuostabioji paprastųjų ąžuolų vora nuo vakarinės pusės vartų (kelias iš anuometinio naujamiesčio). Jų visų sodinimo, taigi ir miesto želdyno kūrimo metai bus apie 1880– 1910 metus.
Išvirtęs kelmas ir geležinės tvorelės liekanos (plytos) yra išskirtinė galimybė „dirstelti" į parko praeitį.“
Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, kaip toliau bus eksponuojamas šis kapinių artefaktas – ar paliktas parke, ar su medžio gabalu nugabentas į Kalvystės muziejų – bus tariamasi.
