Klaipėda 5.3°C
Aplinkos ministerija parengė Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023–2032 m. projektą, kuriame nustatytos krantotvarkos priemonės natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti.
Numatoma, kad ateinantį dešimtmetį būtų tęsiami efektyvių rezultatų stabdant smėlio išpustymą padėję pasiekti darbai: defliacinės formos bei šlaitai dengiami šakų klojiniais, kopagūbris tvirtinamas žabtvorėmis, įrengiami takai ir laiptai.
Prioritetas teikiamas krantotvarkos kryptims, susijusioms su gamtinių procesų apsauga, kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga bei paplūdimio sąnašų ir priekrantės sąnašų papildymui smėliu.
Siekiant apsaugoti kopagūbrį nuo neigiamo didelių poilsiautojų srautų poveikio, daugelyje intensyvaus rekreacinio naudojimo kranto ruožų planuojama atnaujinti rekreacinės infrastruktūros tinklą – įrengti lentinius takus ir laiptus, remontuoti esamą infrastruktūrą, naikinti išmintus takus.
Taip pat numatyta, kad reikės periodiškai papildyti smėlio sąnašomis 2022 m. ties I-os Melnragės paplūdimiu supiltą povandeninį pylimą, kuris padeda stabilizuoti krantą, mažina bangų energiją, palaikyti ar atkurti rekreacines erdves paplūdimiuose.
Įvertinus kranto ruožo būklę, vyraujančias geodinamines tendencijas, galimą gamtinių procesų kaitos ir antropogeninės veiklos plėtros poveikį kranto būklei, siūloma išskirti jautriausius kranto ruožus, kurių tvarkymui turi būti teikiamas prioritetas. Tai Šiaurinė Šventosios rekreacinė zona, Palangos rekreacinė zona, Pajūrio regioninio parko šiaurinė ir pietinė rekreacinio prioriteto zonos, Klaipėdos rekreacinė zona ir Kuršių nerijos krantas.
Siūloma, kad priemones įgyvendinančioms institucijoms būtų leidžiama keisti kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais bei žabtvorių pynimo darbų atlikimo vietas ir šakų klojinių – žabtvorių kiekio santykį, atsižvelgiant į einamųjų metų situaciją.
Kadangi Baltijos jūros kranto būklę lemia vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, mažėja su pagrindinėmis vandens srovėmis atkeliaujantis smėlio nešmenų srautas, įtaką daro ir antropogeniniai veiksniai, numatyta, kad programa gali būti peržiūrima kas 5 metus.
Programoje krantotvarkos priemonių pobūdis, vieta ir apimtys parinkti remiantis ankstesnių krantotvarkos programų įgyvendinimo efektyvumo analize, galimų gamtinių procesų kaitos ir antropogeninės veiklos plėtros poveikio kranto būklei vertinimu. Jį, Aplinkos ministerijos užsakymu, atliko Gamtos paveldo fondas.
Siūlomos krantotvarkos priemonės pagrįstos gamtinių analogų imitacijos principais, pirmenybė teikiama natūralioms bei stabilizuotam kranto ruožui būdingoms medžiagoms. Tai atitinka Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijas.
Suderinus su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, Pajūrio juostos tvarkymo programa bus tvirtinama aplinkos ministro įsakymu.
