Žymios rusų kompozitorės S. Gubaidulinos 90 metų jubiliejaus proga Klaipėdoje skambės speciali programa

Likus porai dienų iki rusų kompozitorės Sofijos Gubaidulinos jubiliejaus, spalio 22 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje įvyks jai skirtas koncertas. Kartu su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos dirigentas Imantas Jonas Šimkus, altininkė Kristina Anusevičiūtė, violončelininkė Gintarė Kaminskaitė ir akordeonininkė Agnė Dūkšaitė. Pagal S. Gubaidulinos kūrinį „Septyni žodžiai“ pavadintoje programoje taip pat skambės Pēterio Vasko muzika.

70 metų aktyvios kūrybos, 90 metų gyvenimo istorijos sparčiai besikeičiančiame pasaulyje – kompozitorė S. Gubaidulina yra puikus ilgaamžiško kūrybinio polėkio pavyzdys. Muzikė šiuo metu yra viena žymiausių rusų kompozitorių pasaulyje. Jaunystėje kūryba etniškai mišrioje (Volgos totorio tėvo ir rusės motinos) šeimoje gimusiai merginai buvo tarsi pabėgimas nuo sovietinės Rusijos socialinės ir politinės atmosferos. Dėl šios priežasties ji susiejo muziką su mistiniu dvasingumu, ilgesiu žmonijos sieloje surasti tikrąją būtį, kurią kompozitorė nuolatos bando užfiksuoti savo darbuose. S. Gubaidulina apibrėžia religiją kaip ryšį tarp savęs ir Absoliuto, kurį atranda per meninį procesą.

 

Nepaisant sovietinės kritikos, jos kūriniai sklido į Vakarų civilizacijos pusę, sėkmę žymėjo užsakymai ir apdovanojimai. 1992 metais kompozitorė emigravo į Vokietiją, kur gyvena ir kuria iki šiol. Šiandien S. Gubaidulinos muzika atliekama visame pasaulyje ir išliks kaip vertingas jos gyvenimo palikimas ateities kartoms. 2015 metais kompozitorė buvo atvykusi į Klaipėdą, kur klausėsi Klaipėdos kamerinio orkestro atliekamo savo kūrinių koncerto. Šįkart minėto kolektyvo ir solisčių interpretacijoje išgirsime S. Gubaidulinos „Septynis žodžius“ akordeonui, violončelei ir styginiams.

Kitą koncerte skambėsiantį autorių – vieną žymiausių dabarties Latvijos kūrėjų Pēterį Vaską – ir S. Gubaiduliną sieja istorinė sovietų ideologinės priespaudos patirtis. Kai protestantų pastoriaus sūnui buvo uždrausta studijuoti Latvijoje, jis atsidūrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur sėkmingai baigė kontraboso studijas. Dėl šios priežasties kompozitorius moka lietuvių kalbą.

Kaip ir S. Gubaidulina, taip ir P. Vaskas kupinas gilaus dvasingumo. Jis niekada nepalieka klausytojo be vilties ir kelio, kuriuo reikėtų eiti, norint pasiekti dvasinę pilnatvę ir gilesnį gyvenimo supratimą. Dažnai jo muzika pavadinama „šventuoju minimalizmu“. Savo kūryba jis siekia sugrąžinti idealą į šiuolaikinio žmogaus sielą, liudija tikėjimą idealu ir meile.

Šiandien P. Vaskas yra vienas dažniausiai atliekamų šiuolaikinių kompozitorių pasaulyje. Pripažinti solistai, dirigentai ir kolektyvai vis dažniau įtraukia  jo kūrinius į savo programas. Estas Arvo Pärtas ir latvis P. Vaskas yra pagrindiniai Baltijos šalių muzikos ambasadoriai pasaulyje.

P. Vaskas taip pat lankėsi Klaipėdos koncertų salėje. Tai vyko 2010 metais, kai jo kūrinius taip pat griežė Klaipėdos kamerinis orkestras. Būsimoje orkestro programoje bus atliktas P. Vasko Koncertas altui ir styginių orkestrui, skambėsiantis pirmą kartą Lietuvoje.

Įprastai be dirigento koncertuojantis Klaipėdos kamerinis orkestras šį kartą bus jaunosios kartos dirigento Imanto Jono Šimkaus rankose. Iš kitų bendraamžių šį menininką išskiria visapusiškas išsilavinimas ir įvairi muzikinė veikla. Vienos muzikos ir atlikimo menų universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) meno doktorantas diriguoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, koncertuoja su garsiausiais Lietuvos kolektyvais, bendradarbiauja su užsienio orkestrais, dalyvauja kūrinių įrašuose. I. J. Šimkus taip pat yra choro žinovas – turi ne tik sukaupęs didelę bendradarbiavimo ir vadovavimo chorams patirtį, bet ir pats kuria chorinę muziką. Jo kūriniai jau yra skambėję Lietuvoje ir užsienyje.

Scenoje pasirodys ir trys talentingos jaunosios kartos solistės. Tai Kristina Anusevičiūtė, kuri buvo orkestro „Kremerata Baltica“ altų grupės koncertmeisterė, o dabar yra Valstybinio Vilniaus kvarteto altininkė. Pasak muzikologo ir dirigento Donato Katkaus, „jaudina jaunosios altininkės griežimo gyvybingumas, jutimiškumas, emocinis virpėjimas“.

Violončelininkė Gintarė Kaminskaitė jau studijų metu aktyviai įsitraukė į Kauno muzikinį gyvenimą. Didžiausią jos kūrybinės veiklos dalį užima muzikavimas Vytauto Didžiojo universiteto kameriniame orkestre. Šiuo metu atlikėja profesines žinias gilina LMTA doktorantūros studijose ir dirba pedagoginį darbą.

Agnė Dūkštaitė – jaunosios kartos akordeonininkė, koncertuojanti kaip solistė ir su įvairiais ansambliais. Šiuo metu ji dirba LMTA, taip pat rengia meno doktorantūros projektą, kuriuo siekia skleisti aktualų aukščiausio meninio lygio akordeono repertuarą.