Klaipėda 5.2°C
Tautodailininkė Audronė Lampickienė vašku margina margučius nuo pat vaikystės. Šią tradiciją ji perėmė iš savo mamos.
Ištobulinusi išmoktą margučių marginimo vašku amatą, A. Lampickienė pradėjo dalyvauti parodose, mugėse, amatų šventėse. Šiandien tautodailinkės margučių yra visuose pasaulio žemynuose.
Žinios apie lietuviškus margučius siekia XI–XII a.
Šio laikotarpio kasinėjimuose rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio glazūruoto kiaušinio liekanos.
Tai rodo margučio apeiginę svarbą.
Tradiciniai margučiai buvo marginami vašku arba skutinėjami.
Žinoma ir apie apgavikais vadinamus margučius. Tai mediniai ar vaško, smėlio pripildyti margučiai.
Dažytiniu kiaušiniu vadinamas nemargintas, tik viena spalva nudažytas margutis.
Na, o populiariausi margučiai buvo vadinami gelažuniais. Tai juoda spalva dažyti margučiai. Tokius dažus išgaudavo iš alksnio, juodalksnio ar ąžuolo žievės. Žievę kelias dienas mirkydavo, paskui virdavo ir į nuovirą primesdavo surūdijusių gelžgalių. Po kelių savaičių skystis pajuoduodavo. Tokiame mirkale pamirkyti kiaušiniai nusidažydavo juoda spalva. Populiari buvo ir raudona spalva bei įvairūs rusvi atspalviai.
Aniliniai dažai margučiams marginti pradėti naudoti XIXa. pab. –XXa. pr. Jais buvo išgaunamos įvairesnės, ryškesnės margučių spalvos, tačiau išliko tradicija marginti tamsiomis, giliomis spalvomis.
