Klaipėda 5°C
Gegužės 21-ąją įvyko kone pusmetį laukta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio „Faustas“ kulminacija: pandemijos metu meno kolektyvų atskirai repetuotas, metų sandūroje LRT kanalu pristatytas „Faustas“ pagaliau pasigėrėjimo šūksniais ir plojimais pasitiktas publikos.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjai šokio spektakliu „Faustas“ gėrėsis tris dienas: tačiau visi bilietai išpirkti, nesuspėję įsigyti – laukiami rudenį.Tai choreografo Roberto Bondaros, muzikos vadovo ir dirigento Modesto Barkausko, scenografės Martynos Kander ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvo kūrybinis darbas.
Muzikos ir šokio dermė
„Šokio spektaklis „Faustas“ - glaudi parinktos muzikos ir subtilaus šokio dermė“,- sako profesorė, muzikologė Daiva Kšanienė. Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko, jam kiekvienas spektaklis, net repertuarinis, premjera. „Scenoje dviejų vienodų spektaklių nebūna: kaskart jie užgimsta naujai. Šokio spektaklis „Faustas“ žavi savo jaunų atlikėjų veržlumu ir sparčiu tobulėjimu. Džiugu, kad tai pamatė, įvertino ir sukurtu spektakliu yra patenkintas žinomas lenkų choreografas Robertas Bondara. Jo dėka Klaipėdoje užgimė nauja, kitur nestatyta „Fausto“ interpretacija. Baleto trupei didelis įpareigojimas, kai atvyksta žinomas choreografas ir nori įgyvendinti savo sumanymą. Puiki ir dirigento Modesto Barkausko sustyguota spektaklio muzika. Didžiuojamės, kad po karantino išbandymų spektaklis užgimė kaip visuma, kad tai pagaliau įvyko! Pagaliau susijungė sielos“,- džiaugėsi A. Liškauskas.
Pajausti publiką
Visgi, pirmas susitikimas su publika – išskirtinis. Legendinį alchemiką ir mokslininką Faustą jaunystėje įkūnijęs baleto artistas Roman Semenenko labai laukė publikos reakcijos. „Tikiuosi, kad tą užsimezgusį ryšį tarp manęs ir Fausto žiūrovai pajuto. Tikiu, kad man pavyko perteikti tai, ką į Faustą sudėjo R. Bondara ir J. W. Goethe“,- sakė R.Semenenko. „Spektaklio emocijos labai stiprios, tad kartais pamiršdavau, kad tai tik vaidinu“,- išgyventais jausmais dalinosi Margaritos partijos atlikėja Oleksandra Borodina.
Anot šokio spektaklio choreografo Roberto Bondaros, pandemiją sunkiai išgyveno viso pasaulio menininkai, tačiau stengėsi kuo greičiau reaguoti ir prisitaikyti. „Viską išduoda salėje tvyranti emocija. Premjera – kūrėjams ir atlikėjams išskirtinis įvykis“, – sakė R. Bondara.
„Fausto kūrėjai ir atlikėjai pretendavo į aukščiausius šalies meno apdovanojimus – „Auksinius scenos kryžius“: metų choreografijos nominacijoje – Robertas Bondara; metų šokėjos nominacijoje – Oleksandra Borodina už Margaritos vaidmenį; metų šokėjo nominacijoje – Romanas Semenenko už jaunojo Fausto vaidmenį.
Senuoju Faustu šokio spektaklio premjeroje tapo Arshak Gyozalyan, Elena - Alvina Krout, mokslininką prarasti sielą sugundžiusiu Mefistofeliu – Danylo Butenko, Vagneriu – Taurūnas Baužas, Margaritos broliu – Ilya Temchenko ir Mykhailo Mordasov, Margaritos motina - Kristina Gudelytė, Elenos sūnumi - Povilas Kažukauskas, Kunigu - Šarūnas Juškevičius, Barmene - Živilė Subačiūtė.
Fausto istorija - muzikoje
Grojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. Choras ir solistai: Rita Petrauskaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Aurimas Raulinavičius ir Valdas Kazlauskas atliko Wolfgango Amadeus Mozarto kūrinius. Spektaklyje skambėjo skirtingų kraštų bei epochų kompozitorių - Wolfgango Amadeus Mozarto, Fryderyko Chopino ir Arvo Pärto - sukurta muzika.
Spektaklį kūrė tarptautinė statytojų komanda: choreografas R. Bondara, muzikos vadovas ir dirigentas M. Barkauskas, scenografė M. Kander, vaizdo projekcijų dailininkė Jagoda Chalcińska, šviesų dailininkė Karolina Gębska. Tarptautinė ir Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė: joje šoka iš Bulgarijos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos teatrų atvykę šokėjai, Ukrainos Kijevo baleto mokyklos ir Serge’o Lifario choreografijos koledžo bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus absolventai.
