Mokesčius slėpęs Gargždų statybos įmonės direktorius savanoriškai atlygino žalą

Mokesčius slėpęs Gargždų statybos įmonės direktorius savanoriškai atlygino žalą
AA

Gargždų statybos įmonės direktoriaus A. K. bandymas išvengti mokesčių valstybei baigėsi susidūrimu su teisėsauga. Po FNTT pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo direktorius pripažino savo kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir atlygino valstybei beveik 26 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių. Ikiteisminį tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, statybos darbais užsiėmusios įmonės direktorius A. K., siekdamas išvengti mokesčių valstybei, apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą, į ją neįtraukdamas visų gautų pajamų. Pareigūnai nustatė, kad per ketverius metus įmonė iš fizinių asmenų gavo per 112 tūkst. eurų, dalį jų – per 9 tūkst. eurų – grynaisiais pinigais. Tačiau šie pinigai, kaip ir atlikti statybos darbai, nebuvo reikiamais dokumentais įforminti įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Direktorius A. K., ketindamas nuslėpti mokėtinus mokesčius, įmonės finansinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriais remiantis nebuvo deklaruota beveik 93 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėti privalomi pelno ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčiai. Jų suma siekė beveik 26 tūkst. eurų.

Vykdant ikiteisminį tyrimą direktorius A. K. savo kaltę pripažino ir savanoriškai atlygino valstybei padarytą žalą. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo prokurorė Aušra Petkevičienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą.

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų.