Metalo laužą superkančios įmonės vadovas įtariamas nesumokėjęs per 130 tūkst. eurų mokesčių

Skuode metalo laužą supirkinėjęs individualios įmonės vadovas įtariamas apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą bei nesumokėjęs daugiau nei 130 tūkst. eurų mokesčių valstybei. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad Skuode veikianti individuali įmonė galimai nemoka mokesčių valstybei. Metalo laužą bei automobilių dalis supirkinėjusi įmonė nuo 2017 iki 2022 metų galimai gavo apie 600 tūkst. pajamų, tačiau pateiktose įmonės deklaracijose, įtariama, buvo nurodomos gerokai mažesnės pajamų sumos, nei buvo gauta iš tiesų. Skaičiuojama, kad taip veikiant į valstybės biudžetą galimai nebuvo sumokėta per 30 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Turimais duomenimis, įmonės vadovas iš fizinių asmenų, norinčiųjų gauti kompensacijas už taršios transporto priemonės sunaikinimą, supirkdavo transporto priemones bei išduodavo reikalingas pažymas apie transporto priemonės sunaikinimą. Tačiau, pardavęs metalo laužą, gautų pajamų galimai neįtraukdavo į įmonės teiktas deklaracijas.

Taip pat įtariama, kad įmonės vadovas nevykdė prievolės užregistruoti įmonę kaip Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoją. Tai turi būti padaryta per mokestinius metus įmonei gavus daugiau nei 45 tūkst. eurų pajamų. Neužregistravus įmonės ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) neteikus PVM deklaracijų, valstybės biudžetui galimai nebuvo sumokėta per 100 tūkst. eurų PVM.

Tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat užfiksavo ir nelegalaus darbo atvejį. Turimi duomenys leidžia teigti, kad įmonės vadovas neįformino darbo santykių su fiziniu asmeniu, kuris buvo samdomas pervežimo darbams atlikti. Įtariama, kad sutartas darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, tačiau privalomi mokesčiai valstybei nebuvo mokami.

Tyrimui vadovaujanti Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė laikinai apribojo įmonės vadovo nuosavybės teisę į turtą, kurio vertė siekia per 82 tūkst. eurų. Vadovui pateikti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos (FNTT) pareigūnai, tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai.