„Grigeo Klaipėda“ taršos byloje prokurorė prašo įmonei skirti 5 mln. eurų, o Gintautui Pangoniui – 200 tūkst. eurų baudą

Trečiadienį

Šiaulių apygardos teismas nagrinėjamoje Kuršių marių sąsiaurio taršos baudžiamojoje byloje baigė įrodymų tyrimą ir ketvirtadienį proceso dalyviai pradėjo sakyti baigiamasias kalbas.

Kaip praneša BNS naujienų skyrius, penktadienį baigiamąją kalbą pasakiusi prokurorė Gina Skersinskytė paprašė teismo buvusį „Grigeo“ grupės prezidentą Gintautą Pangonį pripažinti kaltu dėl Kuršių marių taršos bylos.

 Valstybės kaltintoja siūlo jam skirti 200 tūkst. eurų baudą bei ketverius metus atimti teisę eiti vadovaujamas pareigas.

Prokurorės teigimu, G. Pangonis turėtų būti pripažintas kaltu dėl aplinkosaugos pažeidimų, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Šis prašymas pateiktas Šiaulių apygardos teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama viena didžiausių aplinkosauginių bylų Lietuvoje.

Kaltinimai pareikšti ir bendrovei „Grigeo Klaipėda“. Prokurorė prašo įmonei skirti 5 milijonų eurų baudą bei įpareigoti visiškai atlyginti Aplinkos apsaugos departamento nustatytą daugiau kaip 48 milijonų eurų žalą aplinkai. Taip pat prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti įmonės reorganizaciją, kol bus įvykdyta teismo paskirta bausmė.

Visuomenėje itin didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, tarp kaltinamųjų esantys AB „Grigeo“ grupės prezidentas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas T. Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai yra kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, kai buvo įtarta, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su tuo susijusi minėtos bendrovės dokumentacija galbūt yra klastojama. Kuršių marių sąsiaurio taršos istorija į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų.  Byloje savo kaltę iš dalies pripažįsta tik viena iš kaltinamųjų.

Šioje didelės apimties 133 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.