LOST LOST LOST

LOST LOST LOST

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS
DIDŽIOJI SALĖ
TRUKMĖ 3.30 (SU PERTRAUKA)

PREMJERA 2022

PJESĖS AUTORĖ IR DRAMATURGĖ JOANNA BEDNARCZYK
IŠ LENKŲ KALBOS VERTĖ GINTARAS GRAJAUSKAS
REŽISIERIUS MICHAŁ BORCZUCH
SCENOGRAFĖ IR KOSTIUMŲ DAILININKĖ DOROTA NAWROT
ŠVIESŲ DAILININKAS ROBERT MLECZKO
KOMPOZITORIUS BARTOSZ DZIADOSZ
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS WOJCIECH SOBOLEWSKI
REŽISIERIAUS ASISTENTAI: SARA DEC, ALIUS VEVERSKIS

VAIDINA:
DARIUS MEŠKAUSKAS, DIGNA KULIONYTĖ, DOMINIKA BIERNAT, JAN DRAVNEL, JONAS BARANAUSKAS, KAROLINA KONTENYTĖ, KAROLIS MAISKIS, MARTA OJRZYŃSKA, RENATA IDZELYTĖ, RIMANTAS PELAKAUSKAS, SAMANTA PINAITYTĖ

Netolima ateitis. Pasaulyje po didžiosios katastrofos nebeveikia kompiuteriai, telefonai ir internetas. Nėra jokio būdo įrašyti ar atkurti praeityje sukurtus skaitmeninius vaizdus. Šioje postapokaliptinėje realybėje grupė archeologų, etnografų ir performerių ieško artefaktų, likusių iš senojo pasaulio. Vieną dieną jie iškasa iš žemės Šveicarijos firmos „Bolex International SA“ kamerą. Kaip sužinota iš archyvinės medžiagos, „Bolex“ kameros triumfavo šeštajame ir septintajame XX a. dešimtmetyje. Tarp jų garsių naudotojų buvo Andy Warholas, Terry Gilliamas ir Jonas Mekas. Pastarasis, naudodamas vien tik „Bolexʼą“, nufilmavo visus savo filmus. Koks režisierius gali išsiversti be filmavimo aikštelės, techninės komandos ir aktorių? Ar vieno „Bolexʼo“ pakanka, kad būtų sukurtas filmas? Suintriguoti J. Meko asmenybės, grupės nariai renka vis daugiau medžiagos apie jį ir jo kūrybą. J. Mekas gimė Semeniškių kaime, Šiaurės Lietuvoje. Žavėjosi kinu ir literatūra. Norėjo tapti poetu. 1944 m. kartu su broliu išvažiavo iš šalies. Kitus penkerius metus jis praleido Vokietijos darbo ir pabėgėlių stovyklose. 1949 m. drauge su broliu atvyko į Niujorką, kur prasidėjo jo antrasis gyvenimas.
Septintajame dešimtmetyje, kai Holivude kinas struktūrizavo kino žanrus ir pasakojimų topus, uždegdamas vartotojus istorijomis iš Laukinių Vakarų ar pilietinio karo, lietuvis pabėgėlis iš Semeniškių kūrė savo individualų avangardinį kino metodą, sužavėjusį visą tuometinę Niujorko meno bendruomenę su Andy Warholu priešakyje. Kas buvo tas kuklus poetas iš mažos Rytų Europos šalies, kuriam Jungtinės Amerikos Valstijos yra skolingos tokią instituciją kaip Antologijos filmų archyvas?
Tyrinėtojų grupė, remdamasi išlikusia medžiaga apie J. Meką – jo paties karo ir pirmaisiais pokario metais rašytu dienoraščiu, interviu su J. Meku ir jo nufilmuotais interviu su tokiomis asmenybėmis kaip Yoko Ono, Johnas Lennonas, Susan Sontag ar Vytautas Landsbergis – bando atverti šio žmogaus fenomeną ir priartėti prie jo unikalaus metodo, užregistruoti tai, kas mums kasdienėse patirtyse nuolatos pradingsta – subjektyvią tikrovės tiesą.

 

APIE SPEKTAKLIO REŽISIERIŲ

Michałas Borczuchas įgijo išsilavinimą Krokuvos dailės akademijos Grafikos menų fakultete bei Ludwiko Solskio teatro akademijoje. Studijuodamas teatro režisūrą, buvo Krystiano Lupos asistentu Mocarto „Užburtojoje fleitoje“, kurios premjera įvyko 2006 m. Vienos operoje. Metus laiko dirbo su Patrice Chéreau pagal „The Rolex Mentor and Protégé Arts Initiative“ dotacijų programą. Už pasiekimus kultūroje apdovanotas „Paszport POLITYKI“ prizu, įsteigtu svarbiausio savaitinio žurnalo Lenkijoje. Kūrė performansus su vaikais, turinčiais negalią, taip pat autizmo spektro sutrikimų.

2014 m. „Nowy“ teatre Varšuvoje įvyko „Apokalipsės“ premjera. Spektaklyje atsispindi Piero Paolo Pasolinio, Orianos Fallaci ir Kevino Carterio biografijos. 2016 m. „Łaźnia Nowa“ teatre Krokuvoje įvyko spektaklio „Viskas apie mano mamą“ premjera. Šį spektaklį menininkai kūrė remdamiesi savo išgyvenimais, abu anksti neteko mamų.

„Apokalipsė“ ir „Viskas apie mano motiną“ pelnė didžiuosius tarptautinio teatro festivalio Krokuvoje „Boska Komedia“ („Dieviškoji komedija“) prizus (2015 ir 2016 m.) bei keletą kitų teatro prizų Lenkijoje.

2017 m. debiutavo kaip kino režisierius su nepriklausomu filmu „Komodo drakonai“.

2018 m. teatre „TR Warszawa“ režisierius pastatė spektaklį „Mano kova“, Karlo Ove’s Knausgårdo romanų ciklo adaptaciją. Nuo 2018 m. kuria spektaklius, akcentuojančius keistos bendruomenės problemas: „Varlės“ pagal Aristofano komedijas („Teatr Studio“, Varšuva) ir „Apartamentai Urane“ pagal Paul B. Preciado („Nowy Teatr“, Varšuva).

M. Borczuchas dirba Lenkijoje ir užsienyje. Naujausias kūrinys, pastatytas svetur, yra „Lost Lost Lost“ (Klaipėdos dramos teatras, Lietuva, 2022), įkvėptas Jono Meko, Amerikos avangardinio kino meistro iš Lietuvos, gyvenimo ir darbo.