Grįžti į naujienas

Valstybinė Energetikos reguliavimo tarnyba vykdė AB „Klaipėdos energija" patikrinimą

#Verslas
Valstybinė Energetikos reguliavimo tarnyba vykdė AB „Klaipėdos energija" patikrinimą
Data
Autorius
Kategorija
Verslas
Žymos
VERSLAS | KLAIPĖDOS ENERGIJA | KLAIPĖDA
Dalintis
Facebook | El.paštu

Siekiant įsitikinti, ar AB „Klaipėdos energija" laikosi nustatytų reikalavimų šilumos supirkimui iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG), Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atliko bendrovės neplaninį patikrinimą: nustatyta, kad šilumos supirkimas iš NŠG nebuvo ribojamas, sistemoje veikiantiems NŠG nebuvo sudaromos diskriminacinės sąlygos tiekti šilumą į tinklą.

AB „Klaipėdos energija" neplaninis patikrinimas už 2019 m. kovo mėn. pradėtas gavus NŠG kreipimąsi dėl Klaipėdos miesto termofikaciniame tinkle apriboto superkamos šilumos energijos kiekio. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad AB „Klaipėdos energija" numatyti iš NŠG supirkti šilumos kiekiai atitinka BALTPOOL UAB paskelbtus aukciono rezultatus – pasiūlymų teikėjų energijos gamybos įrenginiai surašyti taikant mažiausios kainos prioritetą, preliminarus šilumos gamybos grafikas ir dispečerinio šilumos gamybos valdymo planas sudaryti ir paskelbti / pateikti tinkamai.

Tačiau AB „Klaipėdos energija" tikrinamu laikotarpiu dispečerinio šilumos gamybos valdymo planuose netiksliai nurodė planuojamo šilumos gamybos režimą (generuotinas galias) savo šilumos gamybos įrenginiams, taip pat visiems sistemoje veikiantiems NŠG buvo netinkamai apskaičiuotos balansavimo sąnaudos.  

AB „Klaipėdos energija" įpareigota per 2 mėn. perskaičiuoti balansavimo sąnaudas už 2019 m. kovo mėn. visiems sistemoje veikiantiems NŠG (UAB „Miesto energija", UAB „Fortum Klaipėda", AB „Klaipėdos baldai", UAB „Pramonės energija"), kompensuojant susidariusią permoką arba pareikalaujant grąžinti nesumokėtas sumas. 

Taip pat bendrovei rekomenduota dispečerinio valdymo planus sudaryti ateinančiam 24 val. laikotarpiui ir tik išimtinais atvejais – ilgesniam laikotarpiui, užtikrinant tikslesnį šilumos gamybos kiekių paskirstymą ir sistemos balansavimą, bei papildyti su NŠG sudarytas šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, nurodant šilumos gamybos įrenginių techninius parametrus, įskaitant minimalią ir maksimalią galią.