Sudėtingas laikmetis Uosto direkcijos veiklos rezultatų neišbalansavo – įmonė valstybei sumokės dividendus

Sudėtingas laikmetis Uosto direkcijos veiklos rezultatų neišbalansavo – įmonė valstybei sumokės dividendus
AA

Nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos, pernai mažėjusio krovinių srauto, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pademonstravo atsparumą: dirbo pelningai ir už praėjusius metus valstybės biudžetą papildys ženkliais  dividendais.

2023 m. akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 27,9 mln. eurų grynojo pelno ir už praėjusius metus valstybei išmokės 19,5 mln. eurų dividendų, tai yra 70 proc. grynojo pelno.

„Klaipėdos uostas išlieka svarbia Lietuvos ekonomikos dalimi. Nepaisant laikmečio iššūkių, Uosto direkcija sugeba įgyvendinti valstybės keliamus tikslus, vykdyti uosto plėtrą bei užtikrinti pelningumą. Tad Uosto direkcija įneš savo įnašą į valstybės biudžetą, sumokėdama dividendus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

2022 m. įmonės grynasis pelnas siekė 24,5 mln. eurų, iš kurių 14,23 mln. Eur konvertuota į Uosto direkcijos akcijas, keičiant teisinę formą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Į valstybės biudžetą tuomet įmonė sumokėjo 7,67 mln. Eur dividendų.

Pernai Uosto direkcijos pajamos siekė 58,9 mln. eurų, tai yra beveik 2 mln. eurų mažiau nei 2022 m. Tačiau 2023 m. buvo paženklinti rekordinėmis investicijomis į infrastruktūros vystymą. Pernai investuota daugiau kaip 97,5 mln. eurų: iki 15,5 metro išgilintas uosto kanalas, rekonstruota daugiau kaip kilometras krantinių, atlikti kiti darbai.

Vienas svarbiausių uostų konkurencinį pranašumą lemiančių veiksnių – uosto infrastruktūra ir jos pritaikymas prie kintančių tendencijų rinkoje. Tad Uosto direkcijos investicijos kreipiamos į esamos uosto infrastruktūros tobulinimą, naujos kūrimą, atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir poreikius, siekiant užtikrinti uosto konkurencingumą.

Kaip skelbta, 2024–2027 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą suplanuota investuoti 234 mln. Eur. Du trečdalius investicijų numatoma skirti naujoms veikloms, naujam pajėgumui kurti, apie trečdalį – esamai infrastruktūrai palaikyti.