Klaipėda 4.4°C
Centralizuoto šildymo sezono pradžiai Klaipėdos energetikai gerų žinių turi nedaug.
„Lyginant su praėjusiais metais tik mūsų sąnaudos – pastovioji kainos dalis – liko nepakitusi. O kuras ir iš kitų gamintojų superkama šiluma, kas sudaro apie 60 procentų visos šilumos kainos, brango labai ženkliai“, – sakė Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ Finansų direktorius.
Per metus daugiau nei dvigubai išaugo gamtinių dujų kaina, 32 proc. brango biokuras, bet labiausiai, net 88,6 proc., pabrango iš nepriklausomų gamintojų (NŠG) superkama šiluma.
Didžiausias iš Klaipėdoje veikiančių NŠG – UAB „Gren Klaipėda“ – šilumą miestui parduos net 106,4 proc., arba 2,1 karto, brangiau nei prieš metus, po 2,25 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Tuo tarpu identiška atliekas deginanti UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ pagamintą šilumą laikinosios sostinės energetikams spalį siūlo už 1,41 ct/kWh.
Įvertinus visus kuro ir superkamos šilumos kainų pokyčius, spalį šiluma Klaipėdoje kainuos 21,25 proc. brangiau nei rugsėjį – 4,85 ct/kWh. Lyginant su 2020 m. spaliu kaina didėja 37,8 proc.
Tokios pat šilumos brangimo tendencijos stebimos visoje Lietuvoje. Brangiau nei klaipėdiečiai už centralizuoto šildymo paslaugą spalį mokės Vilniaus ir Šiaulių klientai.
„Iš savo pusės esame atsinaujinę, maksimaliai pasiruošę naujam šildymo sezonui. Šiemet rekonstravome apie 10 km šilumos trasų, iki rekordinio lygio sumažinome technologinius nuostolius. Bet, kaip ir visi energetikai, esame priklausomi nuo pasaulinių kuro rinkos tendencijų. Brangsta viskas: benzinas, dyzelinas, dujos, mazutas, biokuras, elektros energija. Išlaikyti tokių kainų, kokios buvo prieš metus, nepavyks niekam“, – teigia Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.
Visgi, Klaipėdos energetikų teigimu, vertinant pastarojo dešimtmečio šilumos kainų pokyčius, šis spalis uostamiestyje nebus išskirtinis – ankstesniais metais yra buvę ir kur kas aukštesnių kainų.
