Rusai grasina, kad iš Klaipėdos uosto atims krovinius – tarsi būtų ką atimti

Rusijos žiniasklaida mėgaujasi, kad bus nubaustos nepaklusnios Baltijos šalys – neteks rusiškų krovinių. Tačiau jų bent jau Lietuvoje ir taip tik katino ašaros. 

 

Vargu, ar galima palaikyti sutapimu, kad vienu metu net kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės, beje, artimos Kremliui, pradėjo skelbti apie krovinius iš šios šalies prarandančias Baltijos valstybes. Labiausiai – apie Lietuvą ir Latviją.

 

Pasirinko Ust Lugos uostą

 

Tokios naujienos pasklido po to, kai milijardieriaus Ališero Usmanovo valdoma kompanija „Metalinvest“ didžiulę 71,2 tūkst. tonų geležies rūdos siuntą Vokietijos koncernui „Thyssen Krupp“ nusprendė plukdyti ne iš Klaipėdos, o iš Ust Lugos uosto, esančio netoli Sankt Peterburgo.

„Metalurgijos įmonė perkelia krovinius į Ust Lugą, nors anksčiau jie buvo kraunami „Klasco“ terminale Klaipėdoje.

Naujasis Rusijos uosto terminalas turėtų visiškai pakeisti Lietuvos uostą“, – paskelbė agentūra „Baltnews“. Pastaroji priklauso žiniasklaidos grupei „Rosija segodnia“, kuri buvo sukurta prezidento Vladimiro Putino įsakymu 2013 m. Šiai kompanijai vadovauja Kremliaus ruporu vadinamas Dmitrijus Kiseliovas, o jos skelbiamos žinios laikomos neoficialia Rusijos valdžios pozicija.

Pranešta, kad „Metalinvest“ per Ust Lugą kasmet gabens 2,5 mln. tonų krovinių, nes įmonei tai naudingiau. Bet iš karto pateikta ir Politekonominių tyrimų instituto vadovo Vasilijaus Koltašovo nuomonė, kad dėl agresyvios antirusiškos politikos Baltijos valstybės prarado galimybę įveikti pandemijos sukeltą krizę, nes neteks rusiškų krovinių.

„Įveikti krizę jos gali tik pasiprašiusios į Rusijos Federacijos sudėtį, kitaip krovinių ir toliau nebus“, – nedviprasmiškai rėžė instituto vadovas.

 

 

Nori nubausti Lietuvą

 

Kita Rusijos agentūra – „Ekonomika segodnia“ – pasitelkė Tarptautinių santykių tarybos, veikiančios prie Rusijos prezidentūros, ekspertą Bogdaną Bezpalką – jis irgi pažėrė kaltinimų Baltijos šalims.

„Tokią situaciją buvo galima numatyti dar 2015-aisiais. Subyrėjus SSRS šių valstybių pozicija tapo antirusiška, jos propaguoja rusofobiją. Visiškai logiška, kad dėl tokios jų politikos Rusija neketina ekonomiškai remti Baltijos šalių savo krovinių tranzito sąskaita. Negana to, nukreipę jį į savo uostus mes užtikrinsime pajamas rusiškoms įmonėms, o lietuviai ir latviai neteks pinigų“, – aiškino B.Bezpalka.

Ta proga kitos žiniasklaidos priemonės ėmė skelbti, kad Ust Lugoje iki 2025 metų ketinama įrengti dar 6 prieplaukas, kuriose bus galima kasmet perkrauti po 25 mln. tonų krovinių.

Skaičiai – kasmet menkesni Ar tikrai toks Rusijos elgesys Klaipėdos uostui sukels nepataisomų padarinių? Statistika rodo, kad Kremlius smarkiai perlenkė lazdą. Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdoje iš viso buvo perkrauta 34,5 mln. tonų krovinių – 1,1 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau iš Rusijos per pusmetį į mūsų uostamiestį buvo atgabenta vos 1,4 mln. tonų.

Negana to, šie skaičiai jau seniai mažėja ir Klaipėdos krovos įmonės, atrodo, su tuo jau susitaikė.

2018 metais rusiškų krovinių (daugiausia naftos, jos produktų bei juodųjų metalų) perkrauta 4,7 mln. tonų, o pernai – jau tik 3,4 mln. tonų.

 

Baltarusiai niekur nedingo

 

Panašūs propagandiniai triukai naudojami ir kitoje šalyje.

Prasidėjus neramumams Baltarusijoje šios valstybės prezidentas Aliaksandras Lukašenka irgi grasino nukreipsiantis krovinius iš Klaipėdos į kitus uostus, o tuomet Lietuvos biudžetas neva neteks net trečdalio pajamų.

Diktatorius pirmiausia perlenkė dėl pinigų, nes net įgyvendinus grasinimus įtaka mūsų biudžetui tikriausiai būtų keliasdešimt ar šimtus kartų menkesnė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas tikino, kad kol kas jokių pokyčių krovinių sraute iš šios šalies nejaučiama.

„Nejuntame jokių krovinių srauto iš Baltarusijos pokyčių. Kol kas jie pas mus važiuoja kaip važiavę. Aišku, suprantame, kad Baltarusija kalbasi su Rusija, kad Kaliningrado regionas yra pasiruošęs priimti krovinius, kurie keliauja per Klaipėdos uostą. Bet tai labiau kalbos politiniu lygmeniu. Juk norint perkrauti biriąsias trąšas kituose uostuose tiesiog nepakanka infrastruktūros“, – agentūrai ELTA sakė A.Latakas.