Klaipėda 5.2°C
Stringa ne tik Lietuvos eksportas, bet ir importas iš Kinijos. Į Delfi redakciją kreipėsi Lietuvos verslininkas, susidūręs su trikdžiais, importuojant prekes iš Kinijos.
Pašnekovas nenorėjo atskleisti savo ir įmonės duomenų dėl baimės dar labiau pakenkti susiklosčiusiai situacijai.
Verslininkas, dirbantis automobilių dalių versle, daugiau nei 20 metų importuoja prekes iš Kinijos. Penktadienį ryte jis sužinojo, kad nebegaus užsakytų prekių. Per metus Lietuvos įmonė importuoja apie 100 konteinerių. Dabar planavo užsakyti – du.
„Reikia pradėti kalbėtis dėl pavasario sezono, vakar kaip tik apmokėjome depozitą – 10 tūkst. dolerių už vieną konteinerį. Kitą planavome vėliau apmokėti.
Bet sulaukėme žinios: „Po patikrinimo su logistikos kompanija apie prekių siuntimą mes negalime pabaigti muitinės deklaracijos. Negalime prekių išsiųsti į Lietuvą dabar, informuosime, kai situacija pagerės.“ Tai reiškia, kad sistemoje yra trukdžių. Gal Lietuva raudonai dega.
Tiekėjas net nesiūlė kitų variantų, tik pranešė atsiimti savo užstatus ir „pranešime, kada galėsime vežti į Lietuvą“, – pasakoja verslininkas.
Jis ruošiasi prekes nukreipti per Rygos jūrų uostą. Anot pašnekovo, tai būtų pakankama priemonė gauti užsakymą. Jo žiniomis, tuo jau užsiima logistikos įmonės.
„Lietuvos logistikos kompanijos, kurios visada veždavo per Klaipėdą, mane nustebino – prieš dvi savaites atsiuntė pasiūlymus prekes vežtis per Rygos jūrų uostą. Dabar supratau, kodėl. Mes gal tik šįryt sužinojome, o visi kiti jau seniai tai planuoja.
Bijau spūsties Rygos jūrų uoste, neaišku, kas čia bus, jei visa Lietuva į Rygą suvažiuos“, – stebisi jis.
Anot verslininko, jei nepavyks įgyvendinti šio plano, tada teks įmonę perkelti į Latviją.
Lietuvos-Kinijos prekybos asociacijos vadovas Rokas Radvilavičius sako, kad tokių atvejų – ne vienas.
„Tai individualus reikalas. Tiekėjų milijonai – vieni atšaukia, kiti ne. Bet yra vidinių signalų, kad rečiau finansuoja Kinijos bankai Kinijos įmones arba nenori vesti pinigų. Pasako, kad čia nevesime. Tada lietuviai nurodo kitas užsienio banko sąskaitas, jei tokias turi, arba teisininkų kontorų sąskaitas pagal įgaliojimus, kur jos veikia. Tai kartas nuo karto pastebime jau nuo gruodžio 1 d.
Muitinės sistemoje Lietuva tai yra, tai jos nėra. Arba yra, bet vis tiek neduoda deklaruoti lietuviškų prekių Kinijoje“, – sako R. Radvilavičius.
Kalbėdamas apie importo trikdžius pašnekovas svarsto, kad krovinius nukreipti per Rygos uostą yra logiška išeitis. Jis patvirtino, kad kroviniai į Lietuvą nukreipiami ir per Rygos, ir Lenkijos jūrų uostus.
„Prisideda logistikos kaštai, tai kai kurios prekės pabrangs“, – sako jis.
Anot R. Radvilavičiaus, trikdžių kyla su visomis transporto rūšimis, ne tik prekėms keliaujant jūra, tačiau tiksli situacija pasimatys gruodžio pabaigoje.
„Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad prekės vyksta įprastai, jokių trikdžių nepastebima.
„Šiemet tranzitu iš Kinijos per Lietuvą pervežamų traukinių srautas, palyginus su praėjusiais metais, išaugo 2-3 kartus. Pokyčių šioje srityje nepastebima, tranzitiniai traukiniai į vakarus vežami įprastai", – nurodo „LTG Cargo“ atstovai.
