Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę

Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius miesto sprendimus. Pagrindinė diskusijoje išryškėjusi mintis – ne projekto stabdymas, o sprendimai, kaip vystyti projektą toliau, kad jo įgyvendinimas neužtruktų dar 25-erius metus.

Nors pirmieji žingsniai siekiant sutvarkyti Atgimimo aikštę žengti prieš daugiau nei 25 metus, apie sutvarkymo galimybes su ekspertais, visuomene diskutuota nuo 2011 metų, vyko daugybė svarstymų įvairiuose formatuose, net ir dabar, kai darbai jau pradėti, vis dar keliami klausimai dėl šio projekto sprendinių. Situaciją apsunkina ir statybvietėje rasti 27 sprogmenys. Dėl potencialaus pavojaus, kad sprogmenų po buvusio užstatymo fragmentais gali būti ir daugiau, darbai yra sustabdyti bei ruošiamasi išminavimo procesui. 

Šios diskusijos metu taip pat išsakyta nuomonių įvairovė – nuo pasiūlymų koreguoti projekto sprendinius ar net uždengti aikštę apsauginiu stiklu iki pastebėjimų, kad būtinas ne tik aikštės sutvarkymas, o ir požeminis parkingas, kuris pasitarnautų net ir kaip slėptuvė grėsmės akivaizdoje. 

 

„Girdėjau, kad žmonės kalbėjo apie tai, kad čia susitinka skirtingos barikadų pusės, ar tai, kad gali tekti laužyti ietis. Man atrodo, kad yra visiškai priešingai, nes visi norime turbūt to paties. Norime gražios, tvarkingos aikštės ir norime turėti įprasmintą mūsų paveldą – tikslas yra bendras”, – sako įmonės „Statybų archeologija“ vadovas, Atgimimo aikštėje dirbęs archeologas Donatas Zubrickas. 

D. Zubrickas taip pat pabrėžia, kad būtini tolimesni tyrimai.

„Platesnei diskusijai, reikia atsidengti daugiau. Mes kol kas turime atlikę tik apie 20 procentų tyrimų. Suprantama, kad pamačius dalį tyrimų medžiagos – atidengtus pastatų fragmentus, gimsta romantizmas ir noras viską saugoti, kas yra labai gerai. Tačiau mes neturime pilno konteksto – palaukime, atsidenkime viską, gal kartais per daug skubama“, – sakė D. Zubrickas.

Archeologas prof. habil. dr. Vladas Žulkus taip pat akcentuoja, kad būtina ištirti visus kultūrinius sluoksnius. 

„Jeigu yra manoma, kad tai, kas yra dabar atidengta, yra pagrindinė vertybė, ir mes galime sustoti, konservuojant ar kitaip eksponuojant tas atkastas liekanas, aš su tuo nesutikčiau. (...) Labai aiškiai sakoma, kad archeologiniai tyrimai privalo būti vykdomi iki galo, turi būti ištiriami visi kultūriniai sluoksniai, o šiuo atveju turime dar tokį paradoksą – tai, kas yra dabar atidengta ir dėl ko yra diskutuojama, manant, kad reikia čia sustoti, pagal įstatymą, iš viso nėra saugomas archeologinis sluoksnis. (...) Archeologinis sluoksnis – tai yra iki 1800 metų susidaręs kultūrinis sluoksnis. Nesakau, kad reikia ardyti, griauti ir nesaugoti. Bet pirmiausia, mes turime atlikti pilnus archeologinius tyrimus“, – sako V. Žulkus.

Istorikas dr. Vasilijus Safronovas pastebi, kad visi didieji Lietuvos miestai susidūrė su panašiais atvejais: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje pagrindinės miesto aikštės, įrengtos sovietmečiu, iš dalies supriešina visuomenę. 

„Ir turbūt protinga būtų to vengti, konflikto neeskaluojant. Dabar, mano supratimu, esminis žingsnis yra viešumas ir, kiek įmanoma, maksimaliai dalijimasis informacija. (...) Mes vėl susirenkame į diskusiją, kurios esmė nėra turbūt, ar reikia stabdyti projektą, niekas nesako – stabdykime projektą. Esmė yra ta, kad mums reikia susitarti, kaip toliau jį vystyti”, –  sakė V. Safronovas.

„Palinkėsiu, kad kiekviena problema taptų galimybe ir konsolidavimosi momentu. Ir ką šiandien mes kalbame, kalbame apie archeologijos paveldą, tai yra autentas. Paprastai autentą suvokiame kaip kultūros išteklių, mes galime iš tiesų sukurti visai kitas miesto vertes ir aš manau, kad į šitą esamą projektą tikrai galime ir netgi būtina tai įtraukti“, – sakė archeologė dr. Raimonda Nabažaitė. 

Tuo pat metu archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys atkreipė dėmesį į vis pasigirstančius siūlymus atkurti senąjį užstatymą ir kelia klausimą, ar tai apskritai realu. 

„Ką mes darome su atkastu, atrastu paveldu, ankstesniu arba vėlyvesniu? Čia mano supratimu – tas klausimas, kuris vertas akademinio proto diskusijų. Pirma tokia mintis, turbūt ir daug kam iš jūsų nuvilnijo – padarom ir atstatom, tokiu būdu lygtai grąžiname istorinę tiesą. Atstatymas iš tikrųjų turi atitikti tam tikrus reikalavimus – turi būti dokumentai, duomenys – istoriniai, kartografiniai, ikonografiniai ir kitokie duomenys, nekalbu net apie techninę pusę – nieko negalime padaryti ant tų pačių pamatų, tą puikiai žinome. Antras momentas, kuris yra labai svarbus – galima atstatyti, jeigu aplinka iš esmės nepablogina susiformavusio istorinio konteksto. (...) Kalbama apie tai, kad galima atstatyti, jei niekas netrukdo. (...) Fiziškai to neįmanoma padaryti, kadangi jau yra sugadinta ta teritorija. Trečias dalykas, be abejo, yra bendruomenės pritarimas“, –  sakė J. Genys.

„Urbanistinė struktūra yra sugriauta neatstatomai. Ji sunaikinta visiškai karo metu, pokariu išsprogdinus pastatus, pakeitus tilto vietą, pakeitus gatvės trasą, pastačius kultūros rūmus, toliau nugriovus gaisrinę, muzikos mokyklą, pastačius viešbutį. Tai praktiškai visi vinys į tą karstą”, – sakė diskusijoje dalyvavusi architektė Margarita Ramanauskienė. 

Prie diskusijos nuotoliniu būdu prisijungė ir istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

„Norėčiau palinkėti prisiminti, kad nepakanka empirinės istoriografijos, archeologijos ir, netgi, drįsčiau sakyt, paveldotyros. Šiandienė paveldosauga juda įdomiomis kryptimis.(...) Neįmanoma kai ko išspręsti vien susitarimais ir kompromisais. Negali pasakyti, kad ant Kernavės piliakalnio reikia lipti, ar kaip tik neleisti lipti – objektyvus disonansas ir tokių disonansų paveldosaugoje yra ne vienas. Klaipėdoje su tokiu disonansu mes pastoviai susiduriame”, –  pastebi A. Bumblauskas. 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo inicijuotas ir parašų rinkimas po peticija, kuria savivaldybė raginama tęsti darbus. Akcentuojama, jog ši aikštė – viena svarbiausių Klaipėdos viešųjų erdvių, o sustoję darbai kenkia miesto įvaizdžiui, apsunkina verslų veiklą, atrasti sprogmenys gyventojams kelia įtampą, trukdo spręsti opią parkavimo problemą senamiestyje ir aplink jį. Peticiją, kurią inicijavo Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacija, pasirašė daugiau nei 400 žmonių. 

Taip pat Klaipėdos pramoninkų, Lietuvos viešbučių ir restoranų, kruizinės laivybos bei Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos Klaipėdos savivaldybei pateikė prašymus tęsti pradėto projekto su požeminiu parkavimu įgyvendinimą.

Savivaldybė Atgimimo aikštės projektą ėmėsi įgyvendinti 2024 metų vasarą. Pradėjus darbus, statybvietėje rasti 27 sprogmenys, kurie buvo išvežti ir neutralizuoti, tačiau dėl potencialios grėsmės, kad šioje teritorijoje gali būti daugiau sprogmenų, siekiant užtikrinti žmonių saugumą, darbai buvo sustabdyti ir ieškota sprendimų su Kariuomenės, kitų tarnybų bei šalies valdžios atstovais dėl teritorijos išminavimo. Šiuo metu jau yra parengtas teritorijos paruošimo išminavimui planas, baigtos procedūros ir pasirašyta sutartis su darbus atliksiančiu rangovu. Planuojama, kad darbai prasidės jau artimiausiu metu. O po ilgų diskusijų ir įkalbinėjimų pasiekta, kad statybvietėje rangovams ir archeologams talkins - darbus prižiūrės bei rekomendacijas teiks Lietuvos kariuomenės paskirtas asmuo.