Klaipėda 4.2°C
Vyriausybėje šiandien pristatytas didžiulio infliacijos šuolio amortizavimui skirtas daugiau kaip dviejų milijardų eurų paketas. Tarp numatomų priemonių – siekis suvaldyti energinį kainų šoką, didinti žmonių pajamas ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
„Mes norime apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią šiuo sunkiu metu, kai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą itin sparčiai kyla energijos prekių kainos. Taip pat atsižvelgdami į Europos Komisijos karo komunikatą, siūlome papildomas pagalbos priemones verslui tiek amortizuojant išaugusias energijos kainas, tiek padedant verslui persiorientuoti prie tvaresnių energijos šaltinių ir taip mažinant sąskaitas ateityje. Todėl pristatome 2,26 mlrd. eurų priemonių paketą, kuris reikšmingai prisidės prie energijos kainų amortizavimo, infliacijos padarinių švelninimo ir duos postūmį pereinant prie labiau prognozuojamų ir nuo Rusijos nepriklausomų energijos šaltinių ir užtikrinant mažesnes sąskaitas ateityje“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Energijos kainų šoko amortizavimo tikslo Vyriausybės plane siekiama per dujų ir elektros kainos dalies žmonėms kompensavimą, tam skiriant 570 mln. eurų. Tuo pačiu amortizuojant kainų šoką verslui siūlomi ne tik dujų ir elektros kainos kompensavimo sprendimai, numatant tam 120 mln. eurų, bet ir lėšos pagalbos priemonėms nukentėjusiems sektoriams už 142 mln. eurų. Iš viso pirmojo tikslo įgyvendinimo priemonėms numatyta 832 mln. eurų.
Siekiant didinti žmonių pajamas, Vyriausybė numatė 5 proc. didinti senatvės pensijas, tam skiriant 106, 3 mln. eurų. Šis sprendimas reikš vidutiniškai 24 eurų per mėnesį papildomą pensijų didėjimą, būtinąjį stažą turintiems senjorams. Tuo pačiu 80 eurų didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris, Seimui pritarus, siektų 540 eurų ir minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems papildomai reikštų 16 eurų pajamų didėjimą. Šiuo sprendimu NPD nuo praėjusių metų bus padidintas 35 proc. Šiai priemonei plane numatyti 103 mln. eurų. Didesnėms socialinėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyti dar 30,3 mln. eurų, kurie reikšmingai leis praplėsti šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą. Tuo pačiu numatyta didinti šalpos ir valstybines pensijas bei išmokas vaikams, tam skiriant 75,7 mln. eurų. Iš viso žmonių pajamų didinimui Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. eurų.
Pirmųjų dviejų plane iškeltų tikslų įgyvendinimui iš viso bus skiriamas 1,14 mlrd. eurų.
Investicijoms į energetinę nepriklausomybę – trečiajam plano tikslui – Vyriausybė suplanavo 1,12 mlrd. eurų. Didžioji dalis tikslo įgyvendinimui numatytų priemonių – skirta Lietuvos gyventojams. 275 mln. eurų numatyti naujai renovacijos investicinei platformai, subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sudaro dar 277 mln. eurų. Ši priemonė skirta subsidijuoti 30 proc. renovacijos projektus, kurie pasieks pastatų ne žemesnę, kaip „B“ energinio naudingumo klasę ir diegiant atsinaujinančių išteklių technologijas. Taip pat 46 mln. eurų numatyti privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose ir privačiose įmonėse. Saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuota 60 mln. eurų, o biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui technologiškai pažangesniais įrengimais – dar 19 mln. Iš viso šios priemonės sudarys 677 mln. eurų dalį.
Tuo tarpu į Lietuvos verslą orientuotos priemonės sudarys 253,7 mln. eurų ir apims tokias priemones, kaip: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle – skiriama 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių – 70 mln. eurų, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – dar 50 mln. eurų. Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybos technologijas.
Be to, investicijos energetinės nepriklausomybės stiprinimui apims ir valstybinius projektus. Čia suplanuoti keturi 50MW galios energijos baterijų parkai, kurių įgyvendinimui bus skiriama 100 mln. eurų. Taip pat planuojama viešųjų pastatų renovacija, tam skiriant 40 mln. eurų bei 30 mln. eurų – saulės ir vėjo elektrinių diegimui visuomeniniuose pastatuose. 10 mln. eurų planuojama skirti naujų renovacijos standartų bandymams keturiuose tipiniuose viešuose ir, atitinkamai, daugiabučiuose pastatuose. Pasirengimui jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje įrengimui suplanuoti 9,8 mln. eurų, o renovacijos procesų informacinei sistemai – 3 mln. eurų. Valstybinių projektų dalis bendrame Vyriausybės pristatytame pakete sudarys 192,8 mln. eurų.
Anot finansų ministrės, Vyriausybės siūlomame pakete derinami keli skirtingi finansavimo šaltiniai, užtikrinant sklandų priemonių įgyvendinimą.
„Energetinės nepriklausomybės stiprinimui numatytos priemonės jau buvo suplanuotos finansuoti iš Europos Sąjungos investicijų, tačiau paspartinus programuotų priemonių įgyvendinimą, jas siūloma efektyviai panaudoti dar šiemet. Kitaip tariant, paankstinome kai kurias priemones, perorientavome lėšas, derindami nacionalinio biudžeto lėšas, ES lėšas, sukurdami papildomus finansinius mechanizmus iš privačių ir grįžtančių lėšų“, – teigė ministrė G. Skaistė.
Konkrečiai „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą sudaro: 1, 03 mlrd. eurų nacionalinio biudžeto lėšos, 782,2 mln. eurų numatyti iš ES lėšų, dar 400 mln. eurų suplanuota iš finansinių priemonių, ir, galiausiai, 53,9 mln. eurų – Sodros biudžeto lėšos.
