Klaipėda 5.2°C
Nedarbas Lietuvoje sausio 1 d. siekė 10,2 proc. ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, didėjo 0,1 proc.
Tokios tendencijos, kai žiemos sezono paveikta darbo rinka pasižymi lėtesniais įdarbinimo procesais ir mažėjančiu darbo vietų skaičiumi, nebuvo porą metų.
„Europos darbo rinkas pastarąjį mėnesį labiausiai veikė sezoniškumas. Kaip ir kiekvienais metais, žiemos laikotarpiu registruotas nedarbas būna didžiausias. Bet gruodį ypatingo šuolio neužfiksuota. Palyginti su lapkričio duomenims, registravosi tik 160 bedarbių daugiau“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šių metų sausio 1 d. šalyje buvo registruota 36,5 proc. mažiau bedarbių. Pernai rodiklius veikė karantino sukeltos pasekmės. Šiuo metu jų darbo ieškančių asmenų skaičius išlieka stabilus ir siekia 176,1 tūkst.
Gruodį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo 21-yje iš 60 savivaldybių, 5 – nepakito, 34 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Klaipėdos mieste (0,5 proc. punkto), labiausiai registruotas nedarbas augo Rietavo savivaldybėje (1,3 proc. punkto).
Gruodį buvo stebima šventiniam sezonui būdinga tendencija – augo įsidarbinusių pagal terminuotas darbo sutartis asmenų. Palyginti su lapkričiu, tokių asmenų skaičius išaugo 7,9 proc. ir siekė 2146.
G.Darulis teigė, kad kol kas naujoji viruso atmaina šalies darbo rinkos nepalietė, bet Europos vidurio šalyse jau stebimas nuosmukis. Manoma, kad jis paveiks ir registruoto nedarbo lygio augimą Lietuvoje. „Per praėjusius metus į darbo rinką grįžo 252,4 tūkst. bedarbių (16,3 proc. daugiau nei per 2020-uosius). Karantino atšaukimas lėmė teigiamas perspektyvas, bet kai kurių Europos šalių siunčiami signalai rodo, kad artimiausiais mėnesiais galime sulaukti darbo rinkos sukrėtimų“, – sakė jis.
Darbdaviai gruodį registravo mažiau darbo vietų: darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 40,1 tūkst. pasiūlymų (22,3 proc. mažiau nei lapkritį). Tačiau, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, darbo jėgos paklausa buvo didesnė net 78 proc.
Darbo pasiūlymų specifika keitėsi nežymiai, lyginant su praėjusiais mėnesiais. Daugiausia pasiūlymų registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkams, krovikams, parduotuvių pardavėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams, virėjams.
2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Populiariausia išlieka remiamojo įdarbinimo priemonė – joje gruodį pradėjo dalyvauti 0,9 tūkst. asmenų. Auga ir neformalaus švietimo ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonės populiarumas. Šį mėnesį joje sudalyvavo 29,4 proc. daugiau bedarbio statusu registruotų asmenų. Kol kas skaičiai nėra dideli (gruodį kompetencijas patvirtinančius pažymėjimus gavo 66 asmenys), bet, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebime labai didelį pokytį – dalyvavimas išaugo 247,4 proc.
Dar viena tendencija – mažėja išduodamų leidimų dirbti užsieniečiams. Gruodį Užimtumo tarnyba jų išdavė 2293. Palyginti su lapkričiu, tai yra beveik 30 proc. mažiau. Visgi, pernai jų išduota 248 proc. mažiau. „Tikėtina, kad darbdaviai laukia, kada galės supaprastinta tvarka įdarbinti užsienio šalių piliečius pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą 2022-iesiems“, – gruodžio duomenis komentavo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
