Klaipėda 4.3°C
Ar Klaipėda gali tapti sveikiausiu, maksimaliai kokybišką gyvenimo būdą ir profilaktinę, senėjimą lėtinančią mediciną (longevity) propaguojančiu miestu Lietuvoje? Kokių sąlygų, aplinkybių, infrastruktūros, investicijų tam reikia? Tokie klausimai buvo gvildenami gegužės 31 d. „Lighthouse hub“ gimtadienio proga inicijuotoje konferencijoje „Klaipėda 2030: geriausios gyvenimo kokybės ir Longevity miestas Lietuvoje?“. Renginio metu pristatytas ketvirtasis „Lighthouse hub“ plėtros etapas. Pranešimų klausėsi ir panelinėse diskusijose interaktyviai dalyvavo daugiau nei šimtas kviestinių politikos, verslo, mokslo ir sveikatos sektoriaus svečių. !!!tiktok-embed-var!!!
Ketvirtasis „Lighthouse hub“ plėtros etapas – 5.000 m2 ploto Longevity centras
„Per penkerius metus sukūrėme modernią, pasaulinius standartus atitinkančią, inovacijų plėtrai reikalingą infrastruktūrą. 2019 m. buvo sukurta bendradarbiavimo erdvė „Lighthouse Coworking / Coliving“, 2021 m. pastatytame studijų komplekse įsikūrė SMK aukštoji mokykla, kuri darniai integravosi į inovacijų miestelio ekosistemą, o prieš metus – 2023 m. – duris atvėrė Skaitmeninių inovacijų centras, kuris po vienu stogu subūrė įvairių informacinių technologijų specialistus“, – teigė Šarūnas Butkus, inovatyvių technologijų miestelio „Lighthouse hub“ įkūrėjas.
Sukūrus modernias erdves darbui, kūrybai ir prototipavimui šiuo metu fokusuojamasi į ketvirtąjį projekto plėtros etapą – Longevity centro kūrimą, kurio duris atverti planuojama 2026 m. I ketvirtį. Siekiama sukurti unikalią, apie 5.000 m2 ploto erdvę, kurioje technologijos ir mokslas bus nukreipti į žmogaus savijautos gerinimą ir žmogaus galimybių ribų išplėtimą. „Tikimės, kad tai paskatins sąmoningus žmones atvykti į Klaipėdą ir kurti savo ateitį čia. Matome Klaipėdą kaip geriausią vietą gyventi Lietuvoje, kur gali laimėti taip trūkstamo laiko ir skirti jį prasmingiems dalykams“, – įsitikinęs Š. Butkus.
„Lighthouse hub“ plėtros vadovė Eglė Bielskė pasakoja, kad būsimame Longevity centre visos paslaugos bus tik mokslo pripažintos. Centras kuriamas bendradarbiaujant su mokslininkais, genetikais, sveikatos ir sporto ekspertais, čia veiks inovatyvi žmogaus psichofizinės sveikatos tyrimų diagnostikos laboratorija, sveiko maisto kavinė, estetikos ir anti-aging klinika.
Arvydas Vaitkus, Klaipėdos miesto meras, prisimindamas „Lighthouse hub“ kūrimosi pradžią, prisipažino, kad buvo vienas iš tų, kuris tikėjo sumanymu, bet nedaug. Dabar, anot jo, akivaizdu, kad viršyti visi lūkesčiai. Pristatydamas Klaipėdos miesto biudžeto augimą jis atkreipė dėmesį, kad vienas didžiausių miesto biudžeto šaltinių yra gyventojų pajamų mokestis (GPM), o čia dirbantys žmonės gauna didesnį atlygį ir šiuo mokesčiu svariai prisideda miestui planuojant vystymo perspektyvas.
Prezidentūros atstovų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos padėkos „Lighthouse hub“ už lyderystę
Konferencijos dalyvius pasveikinęs Vaidas Augustinavičius, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, palinkėjo sėkmės vystant suplanuotus projektus. Anot jo, prezidentui Klaipėda svarbi ne tik kaip gimtasis miestas, kuriame jis užaugo, bet ir regioninės politikos prasme.
Į konferencijos dalyvius besikreipusios Ievos Valeškaitės, ekonomikos ir inovacijų viceministrės, teigimu, retas kuris būdamas penkerių galvoja apie longevity, bet, jei Klaipėda apie tai galvoja, rodo, jog miesto ambicijos yra labai didelės.
„Būtent čia – „Lighthouse“ inovacijų hub’e, turbūt, dirba didžiulė Klaipėdos ekonominė širdis. Dėkoju „Lighthouse hub“ už tai, ką jis daro, kad augina startuolių inovacijų sistemą, telkia visus susiburti į renginius, mokymus, teikia įvairias paslaugas“, – kalbėjo I. Valeškaitė.
Klaipėdos potencialas užkoduotas geografinėje padėtyje
Antroje konferencijos dalyje „Longevity“ po specialistų pasisakymų vyko diskusija „Klaipėda – Lietuvos longevity centras: realus tikslas ar tuščias pokalbis?“. Remiantis Vienos universiteto pernai atliktu tyrimu, žmonės, gyvenantys arčiau pakrančių ar jas reguliariai lankantys, pasižymi geresne fizine bei psichine sveikata.
„Iš patirties Vilniuje taip pat matome, kad kertinis dalykas yra suburti longevity bendruomenę. Šiuo ritmu sostinėje gyvena apie 500 žmonių: periodiškai atlieka tyrimus, stebi longevity biologinius parametrus, dalinasi informacija, papildais, – pasakoja longevity tyrimų pionierius Lietuvoje medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas Dirsė. – Ir, matyt, svarbiausia, yra nuolatinė edukacija apie longevity, nes tai naujas mokslu paremtas dalykas, kuris yra šiek tiek mistifikuotas ir daugeliui ne iki galo aiškus. Todėl tokie renginiai, kaip vykęs „Lighthouse hub“, turėtų būti nuolatiniai, juose specialistai suprantama visuomenei kalba turėtų pasisakyti įvairiomis longevity temomis. Tik tuomet tai taps suprantama ir prieinama visiems.“
Anot jo, Klaipėdos siekiui tapti longevity centru Lietuvoje unikalumo suteikia jūra, todėl čia galėtų burtis ne tik vietos longevity bendruomenė, bet ir atvykstantieji iš visos šalies ne tik pailsėti, bet ir darbostogoms.
Beje, Klaipėdos universitetas vienintelis šalyje ruošia papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistus (magistrantus), kurie geba panaudoti įprastas reabilitacijos procedūras integruodami jas su papildomosios ir alternatyviosios medicinos paslaugomis.
„Kai pasaulio ir Lietuvos visuomenė sensta, atsiranda būtinybė įveiklinti žmones, kurie tampa ilgaamžiais. Matome, kad jie nori likti aktyvūs, todėl centras sudaro galimybes spręsti užimtumo klausimus, suburti reikalingas kompetencijas ir kurti įvairią pridėtinę vertę, vykdyti projektus. Su „Ligthouse hub“ jau turime daug projektų sveikatos srityje, – teigė Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius. – Mes jau prisidedame prie šios veiklos, nes sveikatos tausojimas ir stiprinimas yra viena iš mūsų mokslininkų tyrinėjimo sričių, ypač papildomoje ar alternatyvioje medicinoje: jūros, miško, balneoterapijos ir kitos gamtos teikiamos terapijos. Jos ilgina žmogaus sveiką gyvenimą.“
