Klaipėdos uostas išlieka reikšminga Lietuvos ekonomikos ašis

Klaipėdos uostas išlieka reikšminga Lietuvos ekonomikos ašis
AA
Praėję metai Klaipėdos jūrų uoste buvo išskirtiniai pagal įgyvendintas investicijas. 2019 m. į uosto infrastruktūrą investuota 80,8 mln. Eur – du kartus daugiau nei 2018 m. ir beveik tris kartus daugiau negu 2017 m. Yra apskaičiuota, jog vienas euras, valstybės investuotas į uosto infrastruktūrą, paskatina dvigubai didesnes verslo investicijas.
Reklama: Didžioji Kalėdinė Klaipėdos mugė

„Uosto direkcija yra atsakinga už uosto infrastruktūros plėtrą, todėl pagrindinės mūsų investicijos yra nukreiptos į uosto tobulinimą – laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius kelius ir geležinkelius. Kad galėtume priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, reikia užtikrinti tinkamas navigacines sąlygas, pasiekti maksimalius gylius ir laivybos kanale, ir prie krantinių, pasirūpinti, kad laivus būtų galima pakrauti maksimaliai. Tik taip išliksime konkurencingi rinkoje“, – sako Vidmantas Paukštė, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

Finansų kreivė stabili

Pagal preliminarius, neaudituotus rezultatus, bendrosios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai siekė 64,1 mln. Eur – tai yra maždaug trečdaliu milijono eurų didesnės pajamos, nei 2018 m.

„Kuo efektyviau dirba jūrų uostas, tuo didesnė nauda yra generuojama valstybei. Kasmet Klaipėdos uosto direkcija solidžiai papildo valstybės biudžetą, akivaizdu, kad matant tokius gerus finansinius rezultatus, Uosto direkcijos indėlis į biudžetą ir šiais metais liks ženklus. Nors krovos apimtys dėl globalių priežasčių uoste 2019 m. nebeaugo taip sparčiai, tačiau finansiniai uosto rodikliai gerėja, valstybės įmonė dirba efektyviai“, – teigia Jaroslavas Narkevičius, susisiekimo ministras.

Didžiąją pajamų dalį sudaro laivų savininkų sumokėtos rinkliavos už naudojimąsi uostu – 56,3 mln. Eur, tai yra beveik 75 tūkst. Eur daugiau, nei 2018 m. rinkliavos. Žemės nuomos pajamos pernai buvo 7,53 mln. Eur – 161 tūkst. eurų didesnės negu užpernai. Uosto direkcijos pajamos didėjo šeštus metus iš eilės ir 2019 m. buvo didžiausios per visą istoriją.

Preliminariais, neaudituotais duomenimis, per 2019 m. valstybės įmonė uždirbo apie 34 mln. Eur pelno (prieš pelno mokestį) – panašiai kiek ir 2018 m.

Biudžeto lėšų negauna

Uosto direkcija investicijoms kreipia savo uždirbtas lėšas, retkarčiais kai kurie projektai iš dalies yra finansuojami ES struktūrinių fondų. Valstybė jūrų uosto veiklos, o tai yra ir investicijų į uosto infrastruktūrą, biudžeto lėšomis nesubsidijuoja.

„Mokesčių mokėtojų pinigai iš valstybės biudžeto į uostą nepatenka. Valstybė uosto plėtros nesubsidijuoja, iš jos negauname nė vieno euro. Uosto direkcija investuoja ir vykdo savo funkcijas iš sukauptų lėšų, gaunamų iš dviejų šaltinių – uosto rinkliavų ir žemės nuomos, kuri sudaro apie 13 proc. pajamų“, — pabrėžia Martynas Armonaitis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra atsakinga už uosto vystymą, infrastruktūros tobulinimą, veiklos administravimą ir navigaciją uoste.

Ikona, uždaryti