Klaipėda 16.4°C
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta beveik 19 mln. tonų krovinių. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasiektas dviženklis – 16 proc. – krovos augimas. Teigiamos tendencijos fiksuojamos daugumoje krovos segmentų. Klaipėdos uoste perkrautų krovinių statistika atskleidžia ir tam tikras visai šaliai svarbias aktualijas – skaičiai rodo svarbių projektų vystymo tempus, vartojimo mastą bei šalies ekonomikos būklę.
„Klaipėdos uostas pirmąjį pusmetį baigė su dviženkliu pliuso ženklu. Sprendimas sunkiais periodais nenuleisti rankų, neįšaldyti svarbių projektų ir investicijų į uosto modernizaciją, žvelgti į priekį duoda naudą. Klaipėdos uoste krova auga ir toliau. Pirmasis šių metų pusmetis buvo 16 proc. geresnis už tą patį praėjusių metų laikotarpį. Pavyksta išlaikyti ir lyderio regione poziciją – užimame beveik 41 proc. viso Baltijos jūros regiono rinkos. Vertinant šio pusmečio tendencijas ir bandant prognozuoti antrąjį pusmetį, turbūt nėra abejonių, kad išliksime tarp uostų, pasiekiančių 1 mln. TEU rodiklį, laukiame grūdų krovos sezono piko ir imamės darbų, kurie ateityje bus tarsi stiprus palankaus vėjo gūsis burlaiviui“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Uosto krovą pirmąjį šių metų pusmetį augino ryškus krovinių konteineriuose didėjimas, stabilūs ro-ro bei naftos produktų krovinių srautai bei žymūs krovos šuoliai suskystintųjų gamtinių dujų, iškasenų ir statybinių medžiagų segmentuose.
38 proc. augo per Klaipėdos uostą konteineriais gabenamų krovinių kiekis – perkrauta 6,5 mln. tonų. Per pirmuosius 6 šių metų mėnesius Klaipėdos uoste jau perkrauta beveik 700 tūkst. TEU (standartizuotų konteinerių), o tai yra 29 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taigi, tikėtina, kad šiemet ne tik ir vėl pavyks išlikti „milijonierių klube“, bet ir gerokai viršyti 1 mln. perkrautų TEU ribą.
Standartizuotų konteinerių krovos statistika rodo, kad šios krovinių rūšies eksportas ir importas pasidalija lygiomis dalimis – atitinkamai 40 ir 41 proc. Perkrovimo (ang. transshipment, okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkcija) dalis šiemet išaugo iki beveik penktadalio viso kiekio. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį šis rodiklis siekė 14 proc. Svarbi aplinkybė šių metų pirmojo pusmečio konteinerių krovoje yra ir tai, kad daugėja Klaipėdos uoste perkraunamų pilnų konteinerių. Dabar jų dalis siekia 64 proc. – 4 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Ryškiausias augimas, siekiantis 48 proc. – iškasenų ir statybinių medžiagų krovinių grupėje. Šiuo metu Klaipėdos uoste jau perkrauta 1 mln. tonų šių krovinių. Tokį krovos augimą lemia Lietuvoje aktyviai vykdoma kelių ir geležinkelių statyba. 95 proc. viso šių krovinių kiekio sudaro importo kryptis. Dominuojančios kryptys – Skandinavijos šalys (Švedija, Norvegija, Suomija). Iš šių šalių atplaukiantys minėtos rūšies kroviniai sudaro 35 proc. viso importo, t. y. 387 tūkst. t. Iškasenos ir statybinės medžiagos Lietuvą jūra pasiekia taip pat ir iš Maroko (17 proc.), Mozambiko (16 proc.) ir kitų.
Lyginant su pernai, 47 proc. išaugo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krova – perkrauta 1,1 mln. tonų šių krovinių. Praėjusiais metais gegužę laivas-saugykla „Independence“ buvo išplukdytas patikrai sausajame doke, tad mėnesį krova nevyko visiškai, ir tai buvo fiksuota praėjusių metų rezultatuose.
Vienženklis augimo rezultatas fiksuojamas ro-ro ir naftos produktų krovos segmentuose. Per pirmąjį šių metų pusmetį ro-ro krovinių grupėje fiksuojamas 6 proc. augimas – perkrauta 3,2 mln. tonų krovinių, o keltais gabenta 169 280 transporto priemonių. 4 proc. augo naftos produktų krova – perkrauta kiek daugiau nei 2 mln. tonų.
Pirmąjį metų pusmetį Klaipėdos uoste buvo pastatyti 2 laivai, o suremontuoti – 35.
Augimas kompensuoja mažesnę kai kurių krovinių krovą
Minėtas ryškus tam tikrų krovinių rūšių augimas Klaipėdos uoste kompensuoja kai kuriose krovinių grupėse mažėjusią krovą.
Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ketvirtadaliu menko metalo laužo krova. Šiemet perkrauta 558 tūkst. tonų, o pernai per pirmą pusmetį pavyko pasiekti 742 tūkst. tonų krovos rezultatą. Didžiąją dalį – 74 proc. – viso perkrauto metalo laužo kiekio sudarė eksportas. Pagrindinė šių krovinių kryptis – Turkija, kur buvo išgabenta 98 proc. viso eksportuoto kiekio, t. y. 401 tūkst. t. Neatmetama, kad krovos mažėjimą galėjo lemti padėtis pasaulinėje rinkoje. Turkija yra stambus metalurgijos centras, kuris metalo laužą paverčia vertingais gaminiais ir juos tiekia į visą pasaulį bei naudoja savo reikmėms. Greičiausiai dėl Jungtinių Amerikos Valstijų įvestų muitų Turkija eksportuoja mažiau plieno į Ameriką, tad mažėja gamybos apimtis, o tai lemia mažesnį žaliavų poreikį.
Kol kas Klaipėdos uoste perkrauta 1,4 mln. tonų grūdų. Tai yra 14 proc. prastesnis rezultatas, nei buvo pernai tuo pačiu metu. Pagrindinė šios tendencijos priežastis – pasaulinė grūdų paklausa ir pardavimo kainos. 2025 m. pradžioje grūdų kainos pasaulyje buvo sumažėjusios, todėl grūdų augintojai neskubėjo eksportuoti, dalis produkcijos buvo laikoma sandėliuose, tikintis kainų atsigavimo. Šioje srityje Lietuva nesiskiria nuo kaimyninių šalių. Žemės ūkio produktų krova po kelis šimtus tūkstančių tonų sumažėjo Rygoje, Liepojoje, Ventspilyje skaičiuojamas 79 tūkst. tonų krovos kritimas.
Šiek tiek susitraukė ir medienos krova. Per pirmąjį pusmetį perkrauta 354 tūkst. tonų medienos. Šis skaičius yra 11 proc. prastesnis nei tuo pačiu metu pernai. Visa Klaipėdos uoste šį pusmetį perkrauta mediena buvo skirta eksportui. Didžioji dalis šių krovinių – 86 proc. – išplukdyti į Skandinavijos šalis, kurios yra vienos didžiausių celiuliozės ir popieriaus gamintojų pasaulyje, o jų pramonei reikalingas nuolatinis, sertifikuotas žaliavinės medienos tiekimas. Geografinis artumas, stabilūs logistiniai srautai bei Lietuvoje užauginta sertifikuota mediena daro Klaipėdos uostą strategiškai svarbiu tašku šiai žaliavai gabenti.
Trąšų uoste minėtu laikotarpiu perkrauta 4 proc. mažiau – 783 tūkst. tonų. Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų ten pagamintos trąšos per Klaipėdos uostą nėra gabenamos. 65 proc. viso šį pusmetį perkrauto trąšų kiekio sudaro eksporto kryptis. Klaipėdos uoste kraunamos Lietuvos gamintojų tiekiamos birios, skystos trąšos bei ši produkcija pakuotėse.
Pusmetį uostas žymi vos 3 proc. mažesniu atplaukusių laivų skaičiumi – sulaukta 2 547 laivų, o pernai per tą patį laikotarpį atplaukė 2 638 įvairaus pobūdžio laivai nuo mažųjų iki kruizinių, tanklaivių ar sausakrūvių. Investicijos į uosto gilinimą lėmė, kad į Klaipėdos uostą atplaukia daugiau krovinių gabenti galintys laivai, todėl nors įplaukusių laivų skaičius mažėjo, tačiau krovos kreivė kilo į viršų. Pirmąjį šių metų pusmetį į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų bruto tonažas buvo 8 proc. didesnis už šį rodiklį tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tiesa, atplaukiančių ir išplaukiančių žmonių statistikoje – augimas. Uosto paslaugomis pasinaudojo 164 tūkst. keleivių, o tai yra 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kruiziniais laivais atplaukiančių keleivių srautas išaugo 66 proc. – apsilankė beveik 29 tūkst. gražuoliais laineriais atplaukusių keliautojų.
Rygoje ir Liepojoje – neigiamos tendencijos
Bendroji krova visuose Baltijos jūros šalių uostuose per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekė 46,4 mln. tonų ir rodo 5 proc. augimą.
Regione geriausiai sekasi Klaipėdos uostui, kuris demonstruoja aukščiausią rezultatą – 16 proc. augimą. Klaipėdos uostas taip pat išaugino ir regione užimamą rinkos dalį. Šiuo metu vienintelis Lietuvos jūrinis uostas užima 40,8 proc. viso regiono rinkos dalį, o prieš metus šis rodiklis siekė 37,1 proc.
15 proc. augimą rodo ir Ventspilio uostas. Tiesa, bendras krovos kiekis čia – keliskart mažesnis nei Klaipėdos uoste ir siekia beveik 4,5 mln. tonų. Teigiamą rezultatą pavyko išlaikyti ir Talino uostui, kur fiksuojama 3 proc. didesnė krova nei tuo pačiu metu pernai. Šiame uoste jau perkrauta 6,8 mln. tonų.
Kitiems gretimiems uostams – Rygos ir Liepojos – pirmasis pusmetis buvo su minuso ženklu. Rygoje krova krito ryškiausiai – 9 proc. Šiame uoste krauta 102 tūkst. tonų mažiau metalų, žemės ūkio produktų krova sumenko 401 tūkst. tonų, medienos – 376 tūkst. tonų mažiau.
Bendras Liepojos rezultatas krito 7 proc. Didžiausius praradimus tonažo prasme šis uostas patyrė žemės ūkio produktų medienos ir ro-ro krovinių kategorijose.
Būtingės terminale krova krito 1 proc.
Kaip ir Klaipėdos uoste, kaimynystėje auga konteinerių krova. Ryškiausias augimas procentine išraiška, siekiantis 33 proc. – Liepojoje, kur perkrauta 3 922 TEU. Taline ir Rygoje konteinerių krova augo atitinkamai po 2 ir 6 proc.
Ventspilyje, kuris rodo teigiamą bendrąjį krovos rezultatą, fiksuojamas konteinerių krovos kritimas – tokių krovinių sumažėjo 32 proc. Ir tai – ne vienintelis šio uosto praradimas. Šiemet Ventspilis neteko 100 proc. rūdos, 35 proc. krito žemės ūkio produktų, 25 proc. – chemijos produktų, 24 proc. – medienos krova. Vis dėlto Ventspilio uoste 66 proc. augo naftos produktų krova ir siekė kiek per 2 mln. tonų, taip pat 21 proc. ūgtelėjo ro-ro krovinių srautas bei 23 proc. – anglies krova. Gerus Ventspilio rezultatus naftos produktų krovoje lemia terminalų atsitraukimas nuo tradicinio Rytų–Vakarų tranzito ir perėjimas prie importo per atvirą jūrą, saugojimo ir eksportavimo modelio arba, kitaip tariant, perkrovimo.
Pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uostas Lietuvą prekybiniais laivybos ryšiais jungė su 56 valstybėmis. Daugiausia krovinių pirmoje šių metų pusėje buvo plukdoma Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Nyderlandų kryptimis.
