Klaipėda 17.3°C
Malkų įlankoje esančios Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės krantinės yra visiškai pritaikytos, kad galėtų remontuoti didžiuosius laivus. Tai tapo įmanoma įmonei „Borta“ rekonstravus dvi krantines (taip vadinamą pirsą) ir sutvirtinus 135A krantinę. Tokiu būdu atsirado galimybė tinkamai išnaudoti anksčiau įgyvendintą dokų duobių kasimo projektą ir, rekonstravus krantinę bei pirsą, užtikrinti laivų remonto veiklos tęstinumą.
Rangos darbų sutartį dėl 1969 m. statytų krantinių rekonstrukcijos „Borta“ su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 2020 m. gruodį, o darbai buvo baigti praėjusių metų birželį.
Per pustrečių metų „Borta“ atliko rekonstravimo darbus, kurių metu buvo visiškai nuardytos 135A, 135-os ir 136-os krantinių dangos, pašalintas gelžbetoninis antstatas ir konstrukciniai elementai, demontuoti krantinių zonose buvę inžineriniai tinklai bei senieji atmušimo įrenginiai, trukdę įrengti įlaidines konstrukcijas.
Atlikus ardymo darbus, buvo įrengiami kevalai iš plokščių įlaidų, gelžbetoninė pokraninio kelio sija, inžinerinių komunikacijų konstrukcijos ir pokraninis kelias, sumontuota paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Taip pat saugiam laivų švartavimuisi sumontuoti laivų švartavimosi stulpai, atmušimo įrenginiai, gelbėjimosi kopėčios.
Nenumatyti darbai privertė koreguoti terminą ir sąmatą
Remiantis rangos sutartimi, „Borta“ per 488 dienas, t. y. iki 2022 m. birželio 20 d., turėjo atlikti darbus, kurių bendra vertė – 8 mln. 700 tūkst. eurų. Tačiau darbai buvo baigti beveik metais vėliau, o sąmata išaugo iki 10 mln. 110 tūkst. eurų.
„Laiko ir sąmatos korekcijas, pradėjus darbus, lėmė nenumatyti darbai dėl aptikto storo (iki 2,5 m) dumblo sluoksnio po konstrukcijomis, vietoje projekte, kuris buvo darytas dar 2017 m., nurodyto 0,4÷1,2 metro. Tad numatyta dumblo sutvarkymo technologija nebetiko – sprendimo paieškos užtruko apie metus“, – pasakojo įmonės „Borta“ vadovas Kęstutis Zubrickas.
Jo pastebėjimu, tokių netikėtumų galima būtų išvengti, jeigu projekte būtų nurodyti aktualūs esamu momentu duomenys arba situacija būtų dar kartą tikslinama taip, kad rangovai spėtų pateikti pasiūlymus, kurie atitinka realią situaciją. Įtampų ir rangovams, ir užsakovams sumažėtų, jeigu standartizuotos rangos sutartys būtų ne rekomendacinio, bet privalomojo pobūdžio, kaip siekia asocijuotas statybos sektorius.
Sprendimo paieškos: ką daryti su storu dumblo sluoksniu?
Dumblo sluoksniui esant iki 1,2 m, koferdamai (kevalai, sukalti iš plokščių įlaidų ) užpilami atitinkamos frakcijos žvyru, sustiprinamas pagrindas ir sutankinama viršutinė dalis, taip paruošiant pagrindą dangoms įrengti. Nustačius ženkliai storesnį dumblo sluoksnį, teko ieškoti naujo sprendimo: ką daryti, kad perteklinio dumblo kiekio nereikėtų kasti ir vežti utilizuoti. Sprendimo paieškos užtruko, vyko konsultacijos su užsienio specialistais, įlaidų gamintojais, projektuotojais. Pagaliau buvo nutarta dumblą, esantį koferdamų zonoje, sustiprinti cemento mišiniu. Tokią technologiją „Borta“ panaudojo pirmą kartą įmonės veikloje bei Klaipėdos uosto istorijoje. Šiems darbams atlikti buvo panaudota daugiau kaip 400 t cemento, panaudota speciali injektavimo įranga bei pasitelktos specialios plaukiojančios priemonės.
250 m ilgio pirsui reikėjo suformuoti 13 koferdamų, vadinamųjų kevalų, kurių kiekvieno skersmuo – 20 metrų. Koferdamų zonose esantis dumblas buvo injektuotas daugiau kaip į 1 tūkst. vietų. Tai buvo nenumatyti darbai, kurie beveik metais prailgino projekto įgyvendinimo terminą ir išaugino sąmatą, kaip ir dėl geopolitinių rinkos įtampų pabrangusios statybinės medžiagos, – užsakovas sumokėjo papildomai.
Sutvirtinus dumblą, rangovo laukė dar vienas didelis iššūkis.
Krantinei sutvirtinti sumontavo išskirtinę konstrukciją
Tvirtinant krantą 135A krantinėje, buvo įrengti specialūs įlaidai, kurie, panaudojus plaukiojančią hidraulinę platformą ir vikšrinius kranus „Liebherr“ (keliamoji galia 130 t bei 280 t), hidraulinius plaktus ir vibrogramzdintuvus, buvo nugramzdinti į 20 m gylį. Krantinės dalyje taip pat buvo įrengta konstrukcija iš 1 m skersmens vamzdžių (46 vnt.), įgramzdintų į 22 m gylį, įlaidų ir tvirtinimo detalių bei injekcinių inkarų.
„Pirso dalyje įrengėme išskirtinę konstrukciją, kokios dar nebuvo Baltijos šalyse, Skandinavijoje“, – pasakoja K.Zubrickas. Tai buvo konstrukcija, dėl kurios įmonė nerimavo ir ruošdamasi dalyvauti rangos konkurse.
Konstrukciją sudaro 1232 vnt. arba 9,3 tūkst. kv. m specialios formos įlaidai AS 500, iš kurių sumontuoti koferdamai nugramzdinti į 13,4 m gylį.
Didžiausias iššūkis buvo pačios konstrukcijos virš vandens montavimas. Kiekvienas 20 m skersmens kevalas buvo montuojamas iš 95 įlaidų, kurie vienas su kitu buvo jungiami, laikantis tikslių išmatavimų.
Visi kevalo elementai turėjo būti vienas su kitu sujungti spynos principu taip, kad laisvumas tarp atskirų sujungtų elementų būtų minimalus. Suklydus, konstrukciją tektų ardyti ir vėl sujungimo darbus pradėti iš naujo. Šie sujungti elementai turėjo sudaryti tikslių išmatavimų – skersmens ir spindulio (atkarpa, jungianti apskritimo centrą su paviršiaus tašku) – kevalą. Koferdamui įrengti įmonės teritorijoje buvo sukurtas konstrukcijos ruošinys, t. y. 20 m skersmens metalinis žiedas. Tai nukreipiančioji konstrukcija, kuri buvo padalinta į kelias dalis ir transportuojama į objektą, kur vėl buvo sujungiama, pakeliama virš vandens, sutvirtinama, kad būtų galima pradėti įlaidų gramzdinimo darbus.
Nugramzdintų 13 kevalų užpylimas taip pat reikalavo didelio atsakingumo ir atidumo. Jie buvo pripilti atvežto smėlio – palaipsniui, trečdaliais, laikantis specialios technologijos, kuri užtikrina kevalų stabilumą.
Rekonstrukcijos metu prie 135A krantinės ir pirso buvo visiškai sustabdyta Vakarų laivų gamyklos veikla, kuri atnaujinta iš karto po projekto užbaigimo.
„Borta“ stiprybė – sukaupta ilgametė patirtis
Specialiai šiam jūrų uosto infrastruktūros rekonstrukcijos projektui „Borta“ įsigijo 280 t keliamosios galios vikšrinį kraną „Liebherr LR1280“, kuriuo sunkios konstrukcijos vandenyje buvo montuojamos tiesiai nuo kranto. Dar vienas 16 t keliamosios galios kranas (plaukiojantis), buvo naudojamas tam, kad koferdamus pripiltų smėlio, kuris buvo plukdomas 200 t baržomis. Šiuo kranu buvo imami dumblo mėginiai, nustatant jo sluoksnio storį, injektuojant cementą, vykdant įlaidų gramzdinimo darbus. Atliekant hidrotechninius darbus, neįmanoma apsieiti be narų. Šiame objekte jų paslaugų reikėjo ne itin daug, nes įlaidoms ir vamzdžiams gramzdinti ar gruntui užpilti iš vandens pusės reikalinga beveik vien speciali technika.
„Borta“ yra specializuota įmonė, kurios veikla sukoncentruota į jūrų uosto infrastruktūros įrengimą, rekonstravimą, metalinių konstrukcijų gamybą ir montavimą. Nors „Borta“ skaičiuoja 14-tus veiklos metus, tačiau iš tiesų kaupiamoji įmonės patirtis yra kur kas įspūdingesnė. Įmonėje triūsia specifinės patirties turintys specialistai, kurie šioje srityje dirba 20–40 metų (dalį patirties įgiję ir užsienyje). Todėl įmonė, kuriai vadovauja ir pats 25-erių metų patirtį šioje srityje sukaupęs K.Zubrickas, gali įvykdyti ir tokius itin sudėtingus projektus, koks buvo praėjusį birželį užbaigtas projektas Malkų įlankoje Klaipėdoje. „Šiame projekte įgytą koferdamų įrengimo bei dumblo sutvirtinimo papildomą, bet labai reikalingą ir svarbią patirtį aktyviai taikysime ir būsimuose darbuose“, – teigia K.Zubrickas.
Malkų įlankos infrastruktūros išvystymas, kaip sakė žiniasklaidoje cituojamas VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika, įmonės veiklą perkėlė į kitą lygį: „Jau galime džiaugtis rezultatais bei sukurta pridėtine verte ne tik mūsų įmonei, bet ir uostui, miestui, šaliai. Džiaugiuosi, kad šis projektas buvo įgyvendinamas nuosekliai ir kompleksiškai, įvertinant laivų remonto veiklos ypatumus. Tai leidžia užtikrinti dar efektyvesnį ir sklandesnį darbą, tai ypač svarbu pritraukiant naujus užsakymus, tačiau nuveikti dar yra ką.“
