Reklama

Hamburgo ir Klaipėdos jūrų uostai ketina kartu plėtoti tarptautines logistikos grandines

Hamburgo ir Klaipėdos jūrų uostai ketina kartu plėtoti tarptautines logistikos grandines
AA

Didžiausias Vokietijoje Hamburgo jūrų uostas ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ketina glaudžiau bendradarbiauti kurdami ir įgyvendindami bendrus projektus bei plėtodami naujus jūrų ir kitų transporto rūšių logistikos maršrutus tarp Vokietijos ir Lietuvos. Tai numatyta abiejų šių uostų bendradarbiavimo memorandume, kurį uostų vadovai pasirašė šiandien susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui susitikus su Hamburgo ekonomikos ir inovacijų ministru Michaeliu Westhagemannu, kartu su Lietuvos delegacija lankantis Hamburge.

Reklama

„Lietuvos ir Vokietijos uostų jūrinės ir geležinkelių jungtys – svarbi tarptautinių logistikos grandinių dalis, šiandienos geopolitiniame kontekste įgyjanti dar didesnę reikšmę. Turime didelį potencialą plėtoti abiejų regionų transporto jungtis, stiprinti šalių ekonominius ryšius ir pritraukti didesnius krovinių srautus, bendradarbiauti įvairiuose projektuose, keistis gerąja pažangiausių technologijų taikymo praktika“, – sako Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis.

Susitikęs su Hamburgo laisvojo ir Hanzos miesto ekonomikos ir inovacijų ministru M. Westhagemannu ir Hamburgo uosto vadovais, susisiekimo ministras M. Skuodis aptarė galimybes stiprinti Klaipėdos uosto ir „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimą su Hamburgo uostu ir ragino Vokietijos partnerius išnaudoti didėjančias galimybes vežti krovinius geležinkeliais į Baltijos regioną. Naujas perspektyvas atveria per Baltijos šalis tiesiama europinės vėžės geležinkelio linija „Rail Baltica“, jau dabar ja keliauja krovinių srautai iš Europos iki Kauno intermodalinio terminalo. Vos prieš mėnesį atidarytas naujas reguliarus tarptautinių krovinių gabenimo maršrutas tarp šio terminalo ir Duisburgo suteikė klientams galimybes vežti puspriekabes ir konteinerius traukiniais į kitus Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Belgijos, Nyderlandų ir Švedijos terminalus. Toliau ieškodama naujų krypčių, Lietuva siūlo atidaryti panašų maršrutą, jungiantį Kauną ir Hamburgą.

Ministras taip pat pakvietė Vokietijos įmones dalyvauti kuriant vėjo jėgainių parką jūroje netoli Klaipėdos ir išnaudoti Klaipėdos uosto teikiamas galimybes, taip pat plėtojant Klaipėdos uosto pietinę dalį – rengiant studijas, techninius projektus, vykdant rangos darbus.

„Lietuva aktyviai rengiasi plėtoti jūros vėjo energetikos projektą Baltijos jūroje prie Klaipėdos uosto – Seimas neseniai uždegė žalią šviesą pirmajam šalies jūros vėjo jėgainių parkui, kuris gali užtikrinti iki ketvirtadalio Lietuvos elektros poreikio. Kviečiame Vokietijos įmones dalyvauti šiame projekte – kurtis uoste ir plėsti šią veiklą“, – susitikime su miesto ir  uosto vadovais sakė ministras M. Skuodis.

Pirmojo Lietuvos jūros vėjo jėgainių parko plėtotojo aukcioną planuojama skelbti 2023 m. Parkas turėtų pradėti veikti jau 2028 m. Bendradarbiavimas su Vokietijos partneriais šioje srityje turi itin didelį potencialą – būtent Hamburge yra įsikūrę vieni didžiausių pasaulio vėjo turbinų gamintojų ir lyderiaujančios jūros vėjo jėgainių projektų vykdymo įmonės.

Klaipėdos ir Hamburgo uostų memorandumas, pasirašytas 5 metų laikotarpiui, taps glaudesnio bendradarbiavimo pagrindu: skatins naujų jūrų ir intermodalinio transporto maršrutų tarp Vokietijos ir Lietuvos plėtrą, diegiant pažangiausias technologijas, pasidalijimą patirtimi jūrinės inžinerijos srityje, plėtojant uostus, jų pramonės zonas ir logistikos paslaugas.

Hamburgo uostas yra didžiausias jūrų uostas Vokietijoje ir vienas svarbiausių krovinių centrų Europoje. Jis svarbus Vokietijos ir jos kaimyninių šalių užsienio prekybai, paskirsto krovinius Šiaurės ir Baltijos jūrų regionui.

Lietuvos Klaipėdos uostas palaiko itin gerus ryšius su Vokietijos Hamburgo, Kylio, Liubeko ir Brunsbiutelio uostais. Krovinių srautai tarp Klaipėdos ir Vokietijos uostų sudaro didžiausią Klaipėdos uosto krovos dalį. 2021 m. krovinių apyvarta tarp abiejų šalių siekė 6,22 mln. t – tai daugiau kaip 13 proc. visos Klaipėdos uosto krovos (45,6 mln. t). Tikimasi tęsti ir stiprinti šį bendradarbiavimą. Lietuva taip pat siekia pritraukti strateginių investuotojų, kurie išnuomotų naujai suformuotas uosto teritorijas eksploatacijai, gamybai, logistikai ir naujiems krovinių srautams generuoti.

Vizito Vokietijoje metu ministras taip pat lankysis Liubeke, kur susitiks su Liubeko Hanzos miesto meru Janu Lindenau ir apsilankys Liubeko uoste. Liubekas, Klaipėdos miestas partneris, yra svarbus didinant  Klaipėdos ir Liubeko uostų krovos apimtį. Be to, Liubekas – tarpinė stotelė keltų linijose, tad atveria galimybes bendradarbiauti ir turizmo skatinimo srityje.

Tęsiant vizitą, gegužės 6 d. Berlyne planuojamas M. Skuodžio susitikimas su Vokietijos federaliniu skaitmeninių reikalų ir transporto ministru Volkeriu Wissingu. Ministrai ketina aptarti bendradarbiavimą su Vokietijos vežėjais, transporto srautų diversifikavimo galimybes, aplinkai draugiškų transporto priemonių technologijų, alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros klausimus.

M. Skuodis gegužės 5–7 dienomis lankosi Vokietijoje kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, „Lietuvos geležinkelių“, šalies vežėjų asociacijų vadovais.