Baltijos jūroje palaidota amunicija – vis dar didžiulė problema

Baltijos jūroje palaidota amunicija – vis dar didžiulė problema
AA

Nors pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūros regione buvo atlikta nemažai tyrimų, įvairių šalių institucijos, atsakingos už jūrų teritorijų valdymą, susiduria su daugeliu iššūkių, spręsdamos Baltijos jūroje palaidotos amunicijos šalinimo problemas.

Baltijos ir Šiaurės jūrose po II pasaulinio karo prie Gotlando ir Bornholmo salų paskandinta apie 40 000 tonų grynojo svorio cheminio ginklo – aviacinių bombų, artilerinių sviedinių, minų, dūminių granatų (nuodingosios cheminės medžiagos – ipritas, adamsitas, chloracetofenas, tabūnas, ašarinės dujos, fosgenas, arsenidas ir kitos). Cheminis ginklas buvo kraunamas į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetamas iš laivų dreifuojant arba paskandinamas su laivu. Artimiausia cheminio ginklo laidojimo vieta nuo Lietuvos krantų nutolusi apie 70 jūrmylių Gotlando įdaubos rajone.

Cheminio ginklo objektų būklė jūroje priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių. Cheminį ginklą paveikus korozijai ar įvykus sprogimui, nuodingos medžiagos gali patekti į jūros aplinką. Vandens aplinkai ir žmogui pavojingos vandenyje mažai tirpios medžiagos paprastai būna klampios, o tokios medžiagos, esančios nuosėdose, išlieka aktyvios ir gali užteršti didelį plotą; gali akumuliuotis dugno gyvūnų audiniuose ir kelti riziką jūrų ekosistemai ir bioįvairovei, kelti pavojų žmonių sveikatai, nes užteršia maistą (žuvis), tiesioginio sąlyčio metu sukelia didelius nudegimus ir apsinuodijimą, gali daryti poveikį vietos ekonominei veiklai, pvz., žvejybai, gamtos išteklių gavybai ir atsinaujinančiosios energijos objektų statybai.  

Įvairios šalys ir Lietuva yra įsitraukusi į bendradarbiavimo projektus ir bendrus cheminio ginklo Baltijos jūroje tyrimus. 2011–2014 m. AAA dalyvavo tarptautiniame projekte „Cheminio ginklo paieška ir vertinimas“ (Chemical munitions search and assessment – CHEMSEA), kurio metu buvo vertinama, kaip sumažinti jūros dugne netoli cheminio ginklo medžiagų skandinimo vietų vykdomos veiklos keliamą riziką. 

2013 m. vyko NATO Science for Peace and Security (SPS) programos projektas „Palaidoto cheminio ginklo poveikio monitoringas“ („Towards the Monitoring of Dumped Munitions Threat“ - MODUM). Projekto tikslas – paskandinto cheminio ginklo ilgalaikio monitoringo tinklo sukūrimas Baltijos jūroje naudojantis autonomine ir nuotoliniu būdu valdoma povandenine įranga.

Projekto metu įvyko ir dvi ekspedicijos AAA mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“ į cheminio ginklo laidojimo vietą Gotlando įduboje, kurios dalis yra Lietuvos išskirtinė ekonominė zona. Ekspedicijų metu panaudotas autonominis povandeninis robotas, su kuriuo buvo surinkta daugiau naujos informacijos apie cheminio ginklo tyrimų rajoną.

Regiono mastu Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo klausimams daug dėmesio skiria Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos organizacija (HELCOM).

Šiuo metu AAA Aplinkos tyrimų departamento specialistai dalyvauja tarptautiniame Interreg Baltijos jūros regiono (Interreg Baltic Sea region) projekte „Baltijos jūros amunicijos šalinimo gairės“ (Baltic Sea Munitions Remediation Roadmap) (MUNIMAP), kuris truks iki 2027-ųjų. 

MUNIMAP projektu siekiama sukurti ir įvertinti teikiamas politines rekomendacijas, IT sprendimus vietovių prioretizavimui, stebėsenos strategijas bei inovatyvius, ekonomiškai efektyvius ir aplinkai draugiškus cheminio ginklo šalinimo iš Baltijos jūros metodus.