Klaipėdoje baigėsi festivalis „Jauno teatro dienos“ – žiūrovų antplūdis ir įspūdingi kūriniai per rekordiškai trumpą laiką

Klaipėdoje baigėsi tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“, organizuojamas Klaipėdos jaunimo teatro, kuris rugpjūčio 6–9 dienomis jau tryliktą kartą subūrė jaunosios kartos režisierius, aktorius, scenografus, kompozitorius ir kitus scenos menų kūrėjus. Šiemet festivalis išsiskyrė tuo, kad režisieriai atvyko su iš anksto apgalvotomis temomis ir medžiaga, o finaliniai eskizai buvo pristatyti ne lauko erdvėse, kaip įprasta ankstesniais metais, o Klaipėdos teatrų scenose – Klaipėdos dramos teatre, Klaipėdos lėlių teatre, LMTA Klaipėdos fakulteto Mokomajame teatre ir Kultūros fabrike.

Finalinis eskizų rodymas rugpjūčio 9-ąją sulaukė ypatingo žiūrovų dėmesio. Kai kuriuose pasirodymuose salės buvo užpildytos iki paskutinės vietos, o daliai žiūrovų teko stebėti stovint – į vieną iš eskizų tiesiog nepavyko visų sutalpinti. Organizatoriai pastebi, kad tokio žiūrovų antplūdžio festivalis dar nėra patyręs.

Šių metų darbai pasižymėjo išskirtine temų ir formų įvairove. Augustas Gornatkevičius kūrė remdamasis britų dramaturgės Laura Wade pjese „Posh“, kurioje nagrinėjama jaunų, turtingų ir įtakingų paveldėtojų realybė. Pasak režisieriaus, ši pjesė įdomi tuo, kad rodo privilegijuotos klasės gyvenimą su visais jo tamsiais ir smurtiniais atspalviais, o eskizas tapo proga patikrinti, kaip tokia medžiaga veikia kitame kultūriniame kontekste.

Agnė Ambrozaitytė atsispyrė nuo lietuviškų raudų tradicijos ir netekties temos. Ji pabrėžė, kad šiuolaikiniame pasaulyje skausmui dažnai nebelieka vietos, todėl norėjo sukurti erdvę jausmui, tylai ir būsenai, o kartu ieškoti naujos dramaturginės kalbos, leidžiančios kalbėti apie netektį ir liūdesį.

Šokio menininkė Greta Grinevičiūtė pasirinko ribų temą, tyrinėdama tiek asmenines, tiek socialines jų formas. Eskizas buvo paremtas istorija, pasakojančia apie ribas tarp fakto ir fikcijos, kaltės ir savivokos, veikėjo ir stebėtojo. Greta teigė, kad jai itin svarbus pats darbo procesas ir žmonės, su kuriais dirbama, todėl eskizas buvo atvira erdvė bendram tyrinėjimui.

Paulius Markevičius pristatė pjesės „Trumpiausia naktis“ ištrauką, kurioje veiksmas vyksta netolimos ateities distopiniame peizaže. Bendruomenė čia ieško pamestos šventės ir prarastų vertybių, vedama tik prisiminimų ir vilties likučių. Režisierius pabrėžė, kad šiame kūrinyje jį domina gamtos, tradicijos ir šiandienos santykis.

Po pasirodymų vykusioje diskusijoje teatro kritikė Sigita Ivaškaitė atkreipė dėmesį, kad šiemet eskizai buvo stebėtinai išbaigti ir skirtingi pagal formą. Klaipėdos dramos teatro direktorius Tomas Juočys išskyrė kūrybinio susitikimo tarp režisierių ir aktorių principą, o Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjas Valentinas Masalskis džiaugėsi režisierių gebėjimu per vos dvi su puse dienos sukurti darbus, vertus spektaklių.

Festivalio uždarymą vainikavo grupės „Kvadrobika“ koncertas, subūręs dalyvius ir žiūrovus į muzikinę šventę po intensyvių keturių dienų kūrybos.